Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 11 15

Daiva Ulbinaitė: kol kas prezidentūroje atleistų nėra

Valstybės institucijos neskuba išsiduoti, kurios jų darbuotojas prisidėjo prie Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos nutekinimo žiniasklaidai. Nors tyrėjai dar ketvirtadienį atitinkamoms institucijoms pranešė tekintojo pavardę ir rekomendavo tam žmogui atimti teisę dirbti su slapta informacija, o gal net atleisti, nei prezidentūroje, nei Vyriausybėje penktadienio rytą atleidimo lapeliai nebuvo dalijami.
Daiva Ulbinaitė
Daiva Ulbinaitė / Tomo Lukšio/BFL nuotr.

Vyriausioji prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė 15min.lt teigė, kad kol kas prezidentūroje dirba visi darbuotojai ir nė vienam iš jų nėra atimtas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

„Jokių duomenų neturiu, kad kam būtų leidimai naikinami“, – teigė D.Ulbinaitė.

Paprašyta įvertinti žiniasklaidos pranešimus ir spėliones, esą pati D.Ulbinaitė galėjo būti tas žmogus, kuris nutekino žiniasklaidai VSD informaciją, prezidentės patarėja atsitvėrė tyla. Ji leido suprasti, kad ne ji vienintelė prezidentūros darbuotoja, kurią vykdydama šį ikiteisminį tyrimą apklausė STT.

„Negaliu nei vertinti (metamų kaltinimų – red. past), nei komentuoti. Esame visi paprašyti nekalbėti apie ikiteisminį tyrimą. Mes visi tai ir darome, ir laikomės to, nes kalbėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Aš tikrai negaliu to daryti, kad ir kaip norėčiau. Labai jūsų atsiprašau“, – teigė D.Ulbinaitė.

Premjero patarėja Auksė Kontrimienė patvirtino, kad Vyriausybėje taip pat kol kas nėra niekaip reaguojama į Generalinės prokuratūros pranešimą.

„Ne, tikrai pas mus nieko panašaus neatsitiko“, – teigė ji.

Jokių duomenų neturiu, kad kam būtų leidimai naikinami, – teigė D.Ulbinaitė.

Naikinti leidimų neprivalo

Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra paskelbė, kad ikiteisminiame tyrime dėl VSD informacijos nutekinimo jau yra žinoma, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo.

Apie tyrimo rezultatus buvo informuotos atitinkamos valstybės institucijos, kurios turėtų priimti sprendimus dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija bei toliau eiti užimamas pareigas.

Pagal įstatymus, valstybės institucijos, gavusios tokį Generalinės prokuratūros pranešimą, nebūtinai turi imtis naikinti leidimą dirbti su slapta informacija. Jos gali dėl to kreiptis patarimo į savo ekspertų komisijas, kurios turėtų vertinti, ar motyvai naikinti leidimą yra pakankami.

Anksčiau leidimo dirbti su slapta informacija asmenys netekdavo vos sulaukę įtarimų, tačiau Seimui priėmus įstatymo pataisas, dabar leidimo dirbti su įslaptinta informacija netenkama tik po apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

Kol kas ikiteisminiame tyrime dėl VSD informacijos nutekinimo įtarimai niekam nėra pareikšti.

Dabar leidimo dirbti su įslaptinta informacija netenkama tik po apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

Minėtas tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo pradėtas šių metų spalio 31 d., jį atlikti buvo pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Neadekvatūs STT pareigūnų veiksmai prieš VSD pažymą paskelbusios naujienų agentūros BNS žurnalistes virto skandalu, kuris sukėlė ir tarptautinį atgarsį.

Tyrimas pradėtas, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Praėjus kelioms valandoms, prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.

Po BNS pranešimo STT vykdė kratas BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?