„Šalies vadovės teigimu, tai – akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės tarnyba pavyzdys. Valstybės tarnautojai savo tiesioginį darbą paverčia milijonus kainuojančiais projektais, patys juose dalyvauja ir už tai išmoka sau pinigus. Niekaip kitaip, kaip valstybės pinigų plovimu, pasipinigavimu, šios situacijos negalima pavadinti“, – prezidentės žodžius pirmadienį Prezidentūroje perdavė atstovas spaudai Modestas Naudžius.
Šalies vadovės nuomone, tai yra ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet visos Vyriausybės bei valstybės institucijų problema: tokia praktika esą tęsiasi ne pirmus metus – taip elgtasi net ir kriziniu laikotarpiu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė, kad šiuo metu už Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projekto rengimą sumokėta apie 3 mln. litų (0,87 mln. eurų), už likusią dalį studijos esą nėra sumokėta ir sutartys nutrauktos arba yra nutraukiamos.
„Manau, kad tikrai išspręsiu visus klausimus, nutrauksiu sutartis, kurios yra netikslingos ir kelia abejonių visuomenei“, – sakė ministrė.
Anot jos, ministerijos darbuotojų atlyginimams, t. y. specialistams, buvo skirta apie 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų).
Pernai gruodį viešai buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projektas. Už jį ministerija mokslininkams ir kai kuriems valdininkams ketino sumokėti apie 5 mln. litų.
D.Grybauskaitė taip pat turėjo priekaištų dėl esą tyčia vilkinamos vaikų globos namų pertvarkos, kai užuot mažinus vaikų globos namų skaičių ir toliau skiriamos valstybės lėšos biurokratiniam aparatui išlaikyti.
„Valstybės vadovė pabrėžė, kad vaikų globos namai yra sovietmečio reliktas, kurio išlikimu suinteresuota tokių įstaigų administracija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su tuo taikstosi, tam nesipriešina ir tik imituoja pastangas keisti situaciją. Vaikai tapo pinigų įsisavinimo įkaitai, ir tai yra netoleruotina“, – šalies vadovės poziciją perdavė M.Naudžius.
Prezidentės pateiktas pavyzdys – Marijampolės globos namai „Putinas“, kur per mėnesį išlaikyti vaiką kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų, tuo metu šeimynoje vaikui išlaikyti skiriama tik 300 eurų, šeimoje – tik 150 eurų, įsivaikinusios šeimos valstybės finansinės pagalbos nesulaukia.
Pasak prezidentės, valstybė turi sukurti sąlygas vaikams augti šeimose, o ne investuoti į „neefektyvų globos įstaigų išlaikymą“.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 100 vaikų globos įstaigų, jose gyvena beveik 4 tūkst. vaikų, visų jų išlaikymas valstybei kainuoja ne mažiau kaip 33,5 mln. eurų per metus.
Pati D.Grybauskaitė praėjusių metų rudenį Seimui pateikė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūlo riboti vaikų iki trejų metų patekimą į globos namus. Jie į globos institucijas patektų tik išskirtiniais atvejais, kai būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga, taip pat jei vaiko šeima negali užtikrinti tinkamos globos, o bendruomeninės paslaugos savivaldybėje nėra išplėtotos.
Projektas taip pat numato griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki penkerių ir daugiau metų, o tai esą yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas. Pagal pataisas, laikinoji globa visiems vaikams galės tęstis tik iki 12 mėnesių. Po to jiems turės būti nustatoma nuolatinė globa šeimose ar šeimynose.
