Pasak šalies vadovės, Baltijos valstybėms pažįstama Ukrainos padėtis, tad Lietuva palaiko Ukrainą.
Mes žinome, kad ir Ukrainai šiandien sprendžiasi klausimas – būti laisvai, išlikti laisvai ar vis tik jai mėgina agresorius diktuoti brutaliai, – sakė D.Grybauskaitė.
„Mes patys praėjome tą laikotarpį ir linkime visoms tautoms būti laisvoms ir pačioms spręsti savo likimą, todėl tai, kas vyksta Ukrainoje, mums visiems yra labai skaudu. Mes, Baltijos šalys, ko gero, geriausiai suprantame, kas vyksta Ukrainoje ir palaikome šią tautą viskuo, kuo galime“, – teigė prezidentė.
Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, komentuodamas Lietuvos garbės konsulo nužudymą Ukrainoje, paragino pasimelsti, kad būtų apšviestas Kremliaus vadovų protas. Pasak V.Landsbergio, Mykolo Zelenecos nužudymas turi būti laikomas įvykiu Rusijoje, ne Ukrainoje.
„Čia ne Ukrainoje įvykiai, tie įvykiai Kremliuje ir jie vis eina blogyn ir nežinia, kur bus jų liepto galas. Ką jis reikš Europai, galbūt ir žmonijai. Reikia melstis už Kremliaus vadus, kad Dievas apšviestų jų protą“, – šeštadienį Baltijos kelio minėjimo renginyje žurnalistams sakė V.Landsbergis.
Šeštadienį visą dieną Lietuvoje vyksta „Baltijos kelio sąšauka“: susitikimai su miestų ir miestelių atstovais Baltijos kelyje. Jai startas duotas Katedros aikštėje Vilniuje, kur rašomi „Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą“.
Vidurdienį Baltijos Asamblėjos iniciatyva Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prie nacionalinių parlamentų bus sodinami medeliai. Ceremonija visose šalyse prasidės vienu metu.
Prie Baltojo tilto prezidentė D.Grybauskaitė paskelbs pilietinių iniciatyvų dienos „Koks tu ir aš - tokia ir Lietuva" pradžią. Siekdami parodyti solidarumą su Ukraina ir paminėti Ukrainos Nepriklausomybės dieną, moksleiviai suformuos širdį iš Ukrainos vėliavos.
Vakare Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Pasvalio rajone, Saločiuose, bus atidengtas Baltijos keliui skirtas paminklas. Jį atidengs trijų šalių parlamentų pirmininkai - Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Estijos Rygikogo pirmininkas Eikis Nestoras bei Latvijos Saeimos pirmininkė Solvita Aboltinia.
Baltijos kelias – 650km ilgio susikibusių žmonių, sustojusių sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – grandinė. Jis nusidriekė 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias slapto Molotovo-Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.
Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2-2,5mln. žmonių, iš jų – apie 1 mln. iš Lietuvos.
