„Šiandien galime pasakyti, kad derybos šiek tiek atsilieka nuo grafiko ir tikriausiai dabar mes susiduriame su papildomo „Brexit“ termino arba pereinamojo laikotarpio būtinybe“, – penktadienį žurnalistams Taline sakė šalies vadovė, atvykusi į ES viršūnių susitikimą.
Dabar mes susiduriame su papildomo „Brexit“ termino arba pereinamojo laikotarpio būtinybe.
Šią savaitę ketvirtojo derybų raundo susirinkę Londono ir Briuselio derybininkai konstatavo, kad per derybas žengta „ryžtingų žingsnių pirmyn“, tačiau abiejų pusių dar laukia ilgas darbas.
Pareigūnai derybas dėl „Brexit“ sąlygų norėtų baigti iki 2019 metų kovo, kai Britanija oficialiai paliks ES.
Briuseliui svarbiausi klausimai yra Britanijos išstojimo sąskaita, Šiaurės Airijos likimas ir 3 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisės.
Pastarasis derybų objektas svarbiausias Lietuvai, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. šalies piliečių.
Vis dėlto D.Grybauskaitė teigė, kad Lietuva „Brexit“ derybose nesilaikys įsispyrusi nacionalinių interesų ir sieks, kad susitarimas dėl Britanijos išstojimo sąlygų būtų priimtinas visoms šalims.
„Turime rasti bendrą sprendimą, kuris būtų geras visiems“, – sakė prezidentė.
Laukia pasiūlymų dėl ES ateities
ES šalių lyderiai Estijoje susitinka po šią savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasakytos kalbos, kur jis pateikė savo ES ateities viziją.
Už gilesnę Bendrijos integraciją kalbėjęs E.Macronas, be kitų dalykų, pasiūlė kurti bendrą euro zonos šalių biudžetą, parlamentą ir finansų ministro pareigybę, taip pat steigti ES karinius vienetus, remsiančius valstybių narių kariuomenes.
Tačiau nuo 2015 metų euro zonai priklausančios Lietuvos prezidentė tvirtino, kad diskutuoti apie šiuos pasiūlymus dar per anksti, nes jie nėra iki galo aiškūs.
„Per anksti apie tai diskutuoti, nes daugelis pasiūlymų dabar yra be turinio, o pasiūlymo apibrėžimą kiekvienas taip pat vertina skirtingai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Europa ieško būdų tapti ryžtingesne ir patrauklesne piliečiams po Bendriją pastaraisiais metais sukrėtusio „Brexit“, populizmo bangos ir migracijos krizės.
Rugsėjo viduryje savo ES viziją pateikė ir metinę kalbą Europos Parlamente sakęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.
Lietuvos pareigūnai deklaruoja pasiryžimą eiti kartu su gilesnę integraciją pasirinkusiomis šalimis, tačiau tuo pat metu nerimauja dėl galimo ES susiskaldymo.