„Nei aš viena, prezidentė, nestumsiu atominės, nei viena partija kokia nors neturi stumti, nes tokie projektai yra 3-4 Vyriausybių laikotarpiu. Turi visos politinės jėgos apsispręsti, kur Lietuva judės. Ar vis tiktai judės atgal į Rytus už truputį pigesnę elektros energiją šiandien, o rytoj už pilną politinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rytų. Tai tokį apsisprendimą turime visi priimti kartu su žmonėmis. Ne tiktai politikai, visi“, – interviu LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“ tvirtino šalies vadovė, paklausta, ar Lietuva tęs Visagino AE projektą.
D.Grybauskaitė teigė, kad jeigu Lietuva neturės atominės energetikos, elektrą ji turės pirkti iš kitų šaltinių.
„Ekonominė ar energetinė nepriklausomybė susideda iš daugelio dalykų. Tai ir alternatyvioji energetika, energetiniai tinklai, suskystintų dujų terminalas, ir be jokios abejonės, jau dabar matome, kad turėsime didelę skylę neužpildytą ir reikės pirkti iš kažkur kitur elektros energiją, jeigu neturėsime atominės energetikos“, – teigė D.Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, alternatyvi energetika brangiai kainuoja ir ją gali turėti tik turtingos valstybės.
„Aš vis tik linkėčiau mums visiems galų gale kartu susėdus apsispręsti su pagrįstais skaičiavimais, ką Lietuva sau gali leisti primiausia. Ar galime leisti sau gyventi tik su alternatyvia energetika, kuri yra labai brangi ir neturtingos šalys sau to negali leisti. (...) Turi būti tam tikras mišinys tarp konvencinio, taip vadinamo tradicinio kuro, ir naujoviško kuro, alternatyviojo kuro. Tik tada valstybė gali sau leisti truputį greičiau vystyti ekonomiką arba sąnaudos šiek tiek mažesnės. Mes galime mokėti brangiausiai visoje Europoje, būti švariausi, bet tai reiškia, kad neturėsime pinigų pensijoms, mokytojų atlyginimams, neturėsime iš ko gyventi“, – teigė D.Grybauskaitė.
Tuo tarpu kalbėdama apie Ignalinos atominę elektrinę (IAE), prezidentė sakė, kad uždarydama ją Lietuva ir pati padarė klaidų, tačiau dėl naujos finansinės perspektyvos su Europos Komisija (EK) turi kalbėti, o ne konfliktuoti, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šalies vadovė naujai socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei siūlo svarstyti galimybę įkurti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už Ignalinos AE uždarymą.
„Manau, kad mūsų pareigūnai irgi parodė tam tikro nepatyrimo, kai išėjo į atvirą konfliktą su Europos Komisija. Su Europos Komisija, kaip ir su kitomis institucijomis reikia kalbėti, o ne konfliktuoti. Ir daužymas kumščiu per stalą tikrai daugiau pinigų neišmuš. Reikia ir patiems prisiimti atsakomybę už savo darbo kokybę ir mėginti įtikinti partnerius, kad mes sugebėsime ir kad mes galime atlikti ne tik kokybiškai, bet ir svarbiausia – skaidriai, nes pinigai didžiuliai. Po truputį kaltės turime prisiimti visi“, – interviu metu sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, IAE uždarymas yra iššūkis, nes dar niekas neuždarė rusiškų BMK tipo reaktorių.
„Ne tik Lietuva uždaro (IAE – BNS), bet ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), ir Europos Komisija, ir Lietuva. Čia norėčiau pasakyti, kad visa trijulė ne visai sėkmingai tai darė iki šiol. Yra labai daug objektyvių priežasčių, būtent dėl to, kad labai sudėtingas projektas. Bet yra ir subjektyvių priežasčių, be jokios abejonės. Lietuvoje turime keletą žinybų, kurios tai daro ir manau, kad ir naujoji Vyriausybė vistik turėtų koncentruoti ir padaryti vieną atsakingą instituciją, kad ji efektyviau galėtų prižiūrėti uždarymo procesus“, – teigė prezidentė.
Jos nuomone, projektas stringa ir dėl rangovės Vokietijos įmonės „Nukem“, kuri yra Rusijos kapitalo.
„Imant 100 proc. konteinerių, beveik 99 proc. yra kažkokių techninių nukrypimų nuo projekto. Taigi, priežiūros prasme tiek ERPB, tiek donorai vistik pražiūrėjo. Manyčiau, kad proesas sudėtingas, kompleksinis, mūsų – Lietuvos galvos skausmas ir Europos, aš manau, nes Europos prašymu mes tokį reaktorių uždarome, todėl tam reikia ir pajėgumų, ir administracinių gebėjimų, ir pinigų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė teigė, kad nors Lietuva siekia gauti daugiau lėšų IAE uždarymui, derybas sunkina tai, kad ji nesugebėjo panaudoti dalies anksčiau skirtų pinigų.
„Jeigu buvusioje perspektyvoje mes gavome apie 800 mln. litų, sugebame panaudoti tik 400-500 mln. litų. Beveik 300 mln. litų nebus panaudota. Yra problema, ir ypač derybinė problema dėl naujosios finansinės perspektyvos, bet bet kokiu atveju Europa mums padės, nes tai yra bendras europinis projektas, uždarinėsime tikrai ne vieni, tai ir mūsų ir pačios Europos įsipareigojimas, bet naujai Vyriausybei tas palikimas bus nelengvas“, – sakė D.Grybauskaitė.
Tarptautinis IAE uždarymo donorai gruodį sustabdė vieno Ignalinos AE uždarymo projekto finansavimą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad IAE operatorė ir projektą įgyvendinantis Vokietijos įmonių „Nukem“ ir GNS konsorciumas iki šiol nesugebėjo išspręsti jau ilgiau kaip dvejus metus trunkantį ginčą dėl konkretaus projekto įgyvendinimo.
Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus. Bendrovės įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.
Pagal naują Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis gautų 460 mln. eurų (1,588 mlrd. litų) – daugiau nei dukart daugiau nei siūlyta anksčiau (210 mln. eurų), be to, finansavimas būtų skirtas ilgiau – ne iki 2017 metų, kaip siūlyta iki šiol.
Tačiau naujausias pasiūlymas yra kur kas mažesnis nei prašo Lietuva – 770 mln. eurų. Iki 2030 metų Lietuvai reikėtų dar apie 1,5 mlrd. eurų.
