„Turite labai saugoti savo darbuotojus, neskriausti ir gerai mokėti“, – apžiūrinėdama įmonės produkciją įmonės direktoriui Kęstučiui Jasiūnui nurodė prezidentė.
Neatsilikdamas juokelius laidė ir K.Jasiūnas. Jis prezidentei paklausus, ar lazerius galima panaudoti, pavyzdžiui, krepšinyje, sakė, kad lazeriais galima beveik viską padaryti. „Tik straipsnių jie neparašo“, – šypsojosi „Ekspla“ vadovas.
Išbandyti lazerių prezidentei neteko. Lauktuvių jai buvo pasiūlytas tik baltas vienkartinis chalatas.
„Ekspla“ – pirmūnė lazerių gaminime Lietuvoje. Jos pagaminti lazeriai naudojami NASA bazėje, Šveicarijoje veikiančiame „greitintuve“, „Samsung“ televizorių skystųjų kristalų gamybai, vėžio ląstelių naikinimui. Įmonė eksportuoja 95 procentus savo gaminių. Daugiausia „Eksplos“ lazerių yra JAV, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje. 70 proc. gaminių parduodami mokslo tikslams, 30 – pramonei.
Įmonei nesunkiai pavyksta gauti europinę paramą ir ją efektyviai panaudoti. Tačiau ir „Ekspla“ susiduria su problemomis, kai tenka įdarbinti užsieniečius ir pildyti Lietuvoje reikalaujamą krūvą dokumentų.
„Yra problema su biurokratija. Ne valdžios, ne Vyriausybės, o biurokratinio aparato, kuris lieka tas pats, kokia valdžia besikeistų. Tokio popieriuko jis reikalauja su tokiais parašais, su tokiais antspaudais, tokio kreivumo, tokio lygumo. Tas persistengimas, persitempimas trukdo. Mes sukūrėme tiek taisyklių, ir jos iš mūsų reikalauja daugiau nei ES tik tam, kad apsidraustume“, – piktinosi „Ekspla“ vadovas
„Kinijoje atidarant atstovybę ir įdarbinant Kinijos pilietį turėjome gauti leidimą jam gyventi Lietuvoje, nors jis čia nė kojos nekėlė, bet šitą nurodymą apėjome darbuotoją išsinuomoję“, – vardijo sunkumus K.Jasiūnas.
Be to, „Eksplos“ vadovo nuomone, Lietuvoje trūksta kvalifikuotai parengtų specialistų ir įmonių, kurios gamintų smulkesnes, bet lazeriams gaminti būtinas detales.
„Mums reikalinga elektronika, mechanika, o Lietuvoje tokių gamintojų nėra“, – sakė K.Jasiūnas.
Labiausiai verslininkai ir mokslininkai po vizito gamykloje vykusioje diskusijoje su prezidentė skundėsi, kad Lietuvos Vyriausybė tinkamai nesudėlioja prioritetų, kad mokslininkai žinotų, ką jiems reikėtų išradinėti.
Tai, kad Lietuvoje yra problemų su moksliniai išradimais, pripažįsta ir prezidentė.
„Esame išradėjų tauta. Lietuvoje sukurtos technologijos dalyvauja pasaulinėse medicinos, informacinių technologijų, energetikos ir net kosmoso programose. Tačiau pagal inovacijų panaudojimą praktikoje gerokai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva turi didelį potencialą, kurį reikia panaudoti šalies ekonomikai vystyti ir naujas darbo vietas kurti,“ – po diskusijos sakė šalies vadovė.
Pasak prezidentės, būtina skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mažinti biurokratinius suvaržymus mokslo išradimų pritaikymui ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų ugdymą.
Šiuo metu šalyje veikia 150 aukštųjų technologijų įmonių, kuriose pagaminti originalūs Lietuvos mokslininkų išrasti produktai eksportuojami į dešimtis pasaulio šalių. Vien Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaro 10 procentų visos pasaulinės mokslinių lazerių rinkos.
