„Aš manau, kad perspektyva yra pakankama, nes procesas yra ilgas. Dabar žadėti, kas įvyks gal po penkių, gal po dešimties metų, niekas nežino ir nereikia spėlioti“, – žurnalistams Latvijos sostinėje Rygoje sakė prezidentė.
„Visos šalys, kurios nori tapti europietiškomis, tokiomis ir bus. Viskas priklauso nuo tautų valios, vyriausybių pasirengimo daryti reformas, siekti demokratijos, teisėsaugos reformų, užtikrinti žmogaus teises. Jeigu šį namų darbą, kaip mes atlikome, atliks ir šios šalys, jos visada bus laukiamos, nes Europa yra atvira“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Aktyviausiai glaudesnių ryšių su ES siekia Moldova, Gruzija ir Ukraina. Armėnija ir Baltarusija dalyvauja Rusijos vadovaujamame Eurazijos sąjungos projekte, o Azerbaidžanas siekia išskirtinio statuso.
Prezidentės teigimu, atsiradę skirtumai yra natūrali raida.
„Tarp šešių Rytų partnerių jau atsirado skirtumai, tai natūralu, laikas keičiasi, sprendimai po Vilniaus susitikimo per dvejus metus pasikeitė. Turime dvi šalis, kurios yra Muitų sąjungoje, tai reiškia, kad Rytų partnerystė išliks kaip programa, kaip galimybė bendrauti su Europa, bet procesai, greitis, kokybė keisis su tomis šalimis, kurios yra Muitų sąjungoje, ir visiškai skirtingas pagreitis bus su tomis šalimis, kurios siekia ir suartėjimo, ir asociacijos, ir ateityje narystės“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Prieš susitikimą Rygoje Lietuva ir kitos Rytų partnerystės programos rėmėjos siekė, kad baigiamojoje deklaracijoje būtų aiškiai įtvirtinta narystės Europos Sąjungoje perspektyva, bet tam nepritarė didžiosios Vakarų Europos šalys.
Potencialia paskata Rytų partnerystės šalims gali tapti bevizis režimas su 28 nares turinčia Europos Sąjunga. Moldova tokią sutartį jau sudarė praeitais metais, bet to dar neužsitikrino Gruzija ir Ukraina.
