Pasitarime dalyvavo susisiekimo ir užsienio reikalų viceministrai, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos, valstybės kontrolieriaus atstovai.
Pasak prezidentės, plėtojant informacinę infrastruktūrą Lietuvoje nebuvo skirtas pakankamas dėmesys saugumui, nėra koordinuotos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo strategijos.
Todėl valstybės vadovė siūlo atnaujinti pagal 2006 metų koncepciją 2009 metais parengtą Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymą ir teikti jį skubos tvarka Seimui.
„Ryšių tinklų ir informacijos apsauga yra gyvybiškai svarbi – nuo stabilaus informacinių sistemų darbo priklauso valstybės gebėjimas veikti ir teikti būtinas paslaugas piliečiams. Padažnėjus išpuolių prieš Lietuvos kibernetinę erdvę, turi būti garantuota veiksminga ir operatyvi valstybės informacinės sistemos apsauga", – sako prezidentė.
Pasak prezidentės, Lietuva turi modernias priemones internetinės erdvės apsaugai užtikrinti, tačiau būtina užtikrinti, kad visos valstybės institucijos jomis naudotųsi.
Pasak šalies vadovės, už kibernetinį saugumą turi būti atsakinga viena institucija, kuri nustatytų konkrečius ryšių ir informacijos sistemų saugumo reikalavimus ir prižiūrėtų, kaip jie yra vykdomi. Šiuo metu už valstybės informacinius išteklius ir jų apsaugą yra atsakingos keturios ministerijos.
Taip pat valstybės vadovė akcentuoja, kad atsakingos institucijos turi kuo greičiau parengti reagavimo į kibernetines atakas planus, kad per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai būtų užtikrinta kuo efektyvesnė ryšių ir informacijos tinklų apsauga, kad atsakas į išpuolius elektroninėje erdvėje būtų operatyvus ir tikslus.
Su grėsmėmis elektroninėje erdvėje susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Vakarų pasaulio valstybės. Kibernetinio saugumo klausimas yra svarstomas NATO ir ES vadovų lygmeniu.
