„Viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją turės įvertinti Generalinė prokuratūra. Jei informacija pasitvirtintų, Lietuva turės prisiimti jai tenkančią atsakomybę“, – prezidentės D.Grybauskaitės žodžius trečiadienį perdavė prezidentės Spaudos tarnyba.
Prieš dvejus metus D.Grybauskaitė yra sakiusi, kad Lietuva dėl CŽV kalėjimų politiškai yra padariusi viską, bet teisiškai – ne.
„Politinio proceso prasme aš vertinu, kad Lietuva padarė viską, ką galėjo, o teisine prasme tyrimas neatliktas iki galo“, – tuomet sakė prezidentė pridurdama, kad teisinį tyrimą atnaujinti galima būtų gavus papildomos informacijos iš JAV.
Viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją turės įvertinti Generalinė prokuratūra. Jei informacija pasitvirtintų, Lietuva turės prisiimti jai tenkančią atsakomybę, – sako D.Grybauskaitė.
Taip pat prezidentė spėliojo, kad ne be reikalo spėjami CŽV kalėjimai galėjo atsirasti tuo metu, kai Lietuva siekė įsitvirtinti NATO.
„Kovoti neteisėtomis priemonėmis negalima. O dalis specialiųjų tarnybų mėgino tai daryti pažeidžiant tarptautines konvencijas ir žmogaus teises. Ne be reikalo Gvantanamo kalėjimas atsirado ne Jungtinių Valstijų teritorijoje. Jungtinių Valstijų teritorijoje įstatymai to neleistų. Ne be reikalo įtarimų šešėlis dėl tokių sulaikymo centrų atsirado kai kuriose Europos valstybėse, kaip manoma, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje būtent todėl ir tada, kada mes siekėme narystės NATO“, – 2011 m. kalbėjo prezidentė.
Iš tiesų apie „violetinę vietą“ JAV Senato ataskaitoje skelbiama informacija sutampa su 2009 m. tyrimą dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) priimtomis išvadomis. Senato medžiagoje taip pat atskleidžiama, kad JAV iš pradžių melavo Lietuvai dėl kalėjimo paskirties, o jis buvo uždarytas po to, kai vieną kalinį buvo atsisakyta nugabenti į vietos ligoninę, ir JAV už sulaikytojo gydymą teko mokėti milijonus kitai valstybei.
