Duodama interviu LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“ šalies vadovė teigė, kad jos biografijoje paslapčių nėra. Į klausimą, kodėl nėra paskelbta detalesnė jos biografija – ypač ankstyvojo Nepriklausomybės laikotarpio – šalies vadovė atsakė, jog iki šiol nei vienas politikas nėra paskelbęs tokios detalios savo biografijos. Ji pridūrė, kad visiškai išsamiai jos biografija aprašyta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje , Prezidentūros ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapiuose.
„Neįsivaizduoju, kad kas nors skelbtų politinę biografiją mėnesį paskui mėnesį. Neįsivaizduoju, kad nors vienas politikas būtų paskelbęs tokią biografiją. Bet mielai paskelbčiau, jei tik yra toks noras“, – LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“ tvirtino Prezidentė.
„Visada tikėjau, kad užtenka Visuotinės lietuvių enciklopedijos, kurioje yra absoliučiai detali mano biografija. [...] Ten yra absoliučiai visi duomenys. Dabar mes vėl patikslinome mano biografiją Prezidento tinklalapyje. Niekada paslapčių nedariau ir dėl savo partiškumo – tai įrašyta VRK tinklalapyje “, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
„Savo mažąjį pasipriešinimo karą“ kariavo aukštojoje politinėje mokykloje
Interviu laidai „Teisė žinoti“ Prezidentė D. Grybauskaitė išsamiau papasakojo, kodėl ji iki 1990-ųjų vasaros dirbo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Anot jos, tarp Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos, nuo kurios ši neseniai buvo atsiskyrusi, vyko nemaži konfliktai, savotiškas įtakų sferų dalijimasis, todėl darbą aukštojoje partinėje mokykloje ji supratusi kaip Lietuvos pusės palaikymą.
„Galiu pasakyti, kad iki 1990-ųjų metų birželio mėnesio dirbau Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Tikriausiai to klausiate, nes 1989 metų gruodį Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos. Tas 6 mėnesių laikotarpis iš tiesų labai svarbus. Kiekvienas mes, matyt, kariavome savo mažuosius pasipriešinimo karus. Tai darėme ir mes“, – teigė D. Grybauskaitė.
„Nors skamba „partinė mokykla“, tačiau dauguma mūsų, ypač lietuvių iškart perėjo į Lietuvos komunistų partiją. Būtent todėl žiemą gruodžio mėnesį, einant dėstyti į mokyklą, mus pasitiko automatais pasipuošę rusų kariai ir neleido įeiti. Tuomet vyko mažytis karas tarp LKP ir buvusių komunistų – kariavome net dėl pastatų. Mes likome mokykloje tam, kad ji nebūtų atimta iš Lietuvos ir nebūtų tiesiog užkariauta. Konfliktas vyko iki pat birželio mėnesio, kol galiausiai iš Maskvos įsakyta ją uždaryti. Todėl mes ten ir likome – kitaip joje būtų likę kiti“, – LRT televizijos laidai savo biografiją aiškino Prezidentė D. Grybauskaitė.
Pasak D. Grybauskaitės, nemaža dalis jos kolegų, su kuriais ji dirbo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, šiuo metu dėsto Lietuvos edukologijos universitete. Ji pridūrė, kad šioje partinėje mokykloje darbą jau buvo gavęs ir ilgametis Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
„Manau, jis puikiai atsimena tą labai karštą situaciją. Tuo metu pereiti iš tuometinės Komunistų partijos į LKP taip pat reikėjo drąsos, ypač dirbant partinėje mokykloje. Ir ypač tada, kai joje stovėjo automatais pasipuošę rusų kariai“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
„Manau, kad kiekvienas darėme tai, ką galėjome ir kariavome savo karus ten, kur tuo metu buvome“, – reziumavo D. Grybauskaitė.
Prezidentūros internetinėje svetainėje skelbiama, kad Prezidentė D. Grybauskaitė 1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete. 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą. Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.
Prezidentės biografijoje, kurią skelbia VRK, priduriama, kad „sėkmingai baigusi studijas ir įgijusi ekonomisto ir politinės ekonomijos dėstytojo kvalifikaciją, nedelsdama grįžo į Vilnių. Keletą mėnesių dirbo Mokslų akademijos atsakingąja sekretore. Vėliau dirbo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje: vadovavo Žemės ūkio kabinetui, dėstė politinę ekonomiją ir pasaulio pinigų istoriją“.
Visas interviu su Prezidente Dalia Grybauskaite – LRT televizijos laidoje „Teisėje žinoti“ trečiadienį 21.15 val.
