„Dėl Rusijos, mano nuostabai, turbūt, pirmą kartą nuotaika aplink ES šalių narių ir taryboje dalyvavusių šalių narių stalą buvo labai panaši. Visi puikiai supranta, kad turime reikalą su Putino Rusija, o ne šiaip Rusija ir visi supranta, kad iliuzijų apie tokią Rusiją turėti nereikia, bet visi taip pat suprantame, kad yra kaimynas toks, koks yra, ir bendradarbiauti reikia“, – sakė D. Grybauskaitė žurnalistams penktadienį po Europos Vadovų Tarybos, kurioje buvo aptariamas bendradarbiavimo su Rusija klausimas.
Prezidentė akcentuoja abipusiai naudingo bendradarbiavimo svarbą. „Neturi būti vienašališkų nuolaidų vienai ar kitai šaliai, ir kad tai turi būti savitarpio pagarba, savitarpio pasitikėjimu besiremiantis bendradarbiavimas, o ne atvirkščiai“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pažymėjo, kad Rusijai neturėtų būti taikomos kitokie standartai nei Rytų partnerystėms šalims, pavyzdžiui, Ukrainai.
„Jaučiau, kad Ukrainos klausimą reikia tikrai spręsti. Ukrainos europinė kryptis turi būti palaikyta, ir dėl pasirašymo asociacijos sutarties su Ukraina rudenį Vilniuje turės būti sprendžiama jau gegužės pradžioje“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, Europos vadovai nesugrįžo prie užsienio reikalų ministrų susitikime diskutuoto sprendimo dėl bevizio režimo daliai Rusijos tarnybinių pasų turėtojų. Tam priešinosi tik Baltijos šalys ir Čekija, bet to neužtenka užkirsti kelio sprendimui, kuris yra priimamas kvalifikuota balsų dauguma.
Sprendimai – daugumos valia
Europos Sąjunga ir Rusija juda susitarimo, kuris leistų 15 tūkst. Rusijos pareigūnų laisvai keliauti po ES, link. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, reikia ES narių pritarimo kvalifikuota balsų dauguma. Tai tampa labiau realu po to, kai kovo 6 dieną Vokietija ir Liuksemburgas pareiškė, kad jie pritaria pasiūlymui, rašo „EuropeanVoice“.
Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius diskusiją įvertino, kaip reikalinga, tačiau leidžia suprasti, kad vieningos nuomonės tuo klausimu tarp šalių narių nėra.
„Mes tikrai norime siekti tikros realios strateginės partnerystės, bet mes ją suprantame, kaip pagrįstą tam tikrais įsipareigojimais, realiomis reformomis, o ne kokiais nors grynai subjektyviais politiniais sprendimais, kurie dažnai būna sąlygoti tam tikrų situacijos išimčių”, – interviu „Lietuvos televizijai” sakė L. Linkevičius.
Vis dėlto Rusijos piliečių skaičius, kuris galėtų naudotis beviziu režimu ES tebelieka atviru klausimu. Po vizito į Maskvą, šį pirmadienį, Europos Komisijos vidaus reikalų generalinis direktorius pareiškė, kad turinčiųjų tarnybinį pasą skaičius turi būti „sumažintas iki prasmingo skaičiaus“.
Tarnybinius pasus turi apie 180 tūkst. Rusijos piliečių, bet Rusija spaudžia, kad maždaug 15 tūkst. iš jų būtų taikomas bevizis režimas.
Europos Komisijos duomenimis, ES yra maždaug 145 tūkst. tarnybinių pasų turėtojų. Neįvardinta, kiek jų, norima, kad galėtų įvažiuoti be vizų į Rusiją.
Kitą ketvirtadienį Europos komisarai lankysis Maskvoje, kur susitiks su Rusijos Vyriausybe. Bevizio režimo klausimas bus viena iš temų, kuriomis jie kalbėsis.
ES Vadovai – už bendrą nuomonę
Europos Tarybos pirmininkas Herman'as van Rompuy'us teigė, kad sprendimai santykiuose su Rusija turi būti rasti, gerbiant ES taisykles ir vertybes.
„Mūsų kolegos sutinka, kad mes turime veikti, kiek įmanoma bendriau, kad būtume stipresni“, – sakė H. van Rompuy'us.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel'is Barosso pažymėjo, kad konstruktyvūs santykiai yra svarbūs abiem valstybėms.
„Mums reikia judėti nuo partnerystės iš būtinybės, į pasirinkimo partnerystę“, – sakė J. M. Barosso.
Artėjant rinkimams, kuriuose perrinkimo sieks Angela Merkel, stebima pasikeitusi Vokietijos pozicija Rusijos atžvilgiu, būtent, bevizio režimo tarnybinių pasų turėtojams klausimu.
Spaudos konferencijoje A. Merkel lakoniškai paminėjo tarp sunkumų, su kuriais susiduriama, žmogaus teisių klausimą, tačiau nuo tiesioginio atsakymo į klausimą apie galimą “Magnitskio akto” įteisinimą, ji išsisuko.
„Mes apie šį konkretų atvejį nekalbėjome. Pačioje Vokietijoje nebuvo diskusijos tuo klausimu“, – sakė A. Merkel.
Paminėjusi, kad buvo kalbėta ir apie Rytų partnerystę, Vokietijos kanclerė išskyrė norą santykius vystyti su Moldova, Gruzija, Ukraina.
Rusija yra kritikuojama pažeidžiant Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus, ypač dėl automobilių muito. Rusija įsipareigojo sumažinti automobilių muito mokestį, ir tai padarė, bet vietoj to įvedė perdirbimo mokestį, kuris taikomas tik importuojamiems automobiliams.
Panaši situacija yra ir su kitų prekių importu. Pavyzdžiui, popieriui Rusija yra įsipareigojusi taikyti 5 proc. muito importo mokestį, bet taiko 15 proc.
Rusija susilaukia daug kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų. Roko grupės „Pussy Riots“ narių įkalinimas ir kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio pomirtinis teismas yra žymiausi to pavyzdžiai.
