Penktadienį paskelbtame interviu prezidentė teigė, kad spaudimą lemia tai, jog „ne visiems patinka“ posovietinių šalių judėjimas Europos link. D.Grybauskaitės teigimu, šie klausimai bus aptarti per Jaltos konferenciją penktadienį.
„Kalbėsime ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Moldovą, apie Armėniją ir jos problemas, apie Gruziją ir apie tą spaudimą, kurį dabar patiria visos šalys prieš Vilniaus viršūnių susitikimą, tame tarpe ir Lietuva, deja, nes matomai ne visiems patinka tokia europinė integracija, toks demokratinis šių valstybių judėjimas link Europos, ir tenka atlaikyti ne tik politinio, bet ir ekonominio ir energetinio spaudimo tokius požymius“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prieš savaitę Rusiją ėmė taikyti sugriežtintą patikrą kroviniams iš Lietuvos, dėl to prekybininkai ir vežėjai patiria milijoninius nuostolius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai yra politiškai motyvuoti.
Kai kurie stebėtojai mano, kad Maskvos spaudimas gali būti susijęs su lapkritį Vilniuje vyksiančiu Rytų partnerystės viršūnių susitikimu. Jame tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį tarp ES ir Ukrainos bei parafuoti atitinkamus susitarimus su Gruzija ir Moldova.
Apie Rusijos taikomas spaudimo priemones pastaraisiais mėnesiais taip pat pranešta iš Ukrainos, Moldovos ir Armėnijos.
„Vilniaus viršūnės gali tapti didžiausiu nauju lūžiu pačiai Europai santykiuose su Rytų partnerėmis ir pačioms Rytų partnerėms, lūžiu, didžiuliu postūmiu tame kelyje, kokį jos pasirinko artėdamos prie ES“, – sakė D.Grybauskaitė. Garso įrašą su interviu BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.