„Lietuvoje moterų teisių klausimai nesulaukia tokio dėmesio, kokio sulaukia pasaulyje. Galbūt todėl, kad Lietuva, pagal moterų lygias teises yra 30 vietoje pasaulyje iš 192 šalių Jungtinių tautų registre“, - pažymėjo prezidentė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lietuvoje atrodo, kad yra daug didesnių problemų, vis dėlto moterų teisių klausimas taip pat lieka aktualus.
„Kai paimame kelis aukščiausius postus Lietuvoje, atrodo, kad lyg ir viskas yra neblogai ir daug moterų dalyvauja, bet, kai mes pasižiūrime giliau, matome, kad parlamente tik 17-18 proc. moterų, direktoriauja arba vadovaujamuosiuose postuose irgi apie 20 proc. Šie skaičiai nėra reikšmingi ir geri. Lietuva turi visus įstatymus sudarančius galimybę lyčių lygybei, bet jų įgyvendinimas ir praktika rodo, kad lyčių lygybė įvairiose srityse, pavyzdžiui, darbo užmokestyje, kai už tą patį darbą dar moterys gauna mažiau 20 proc.negu vyras, dar nėra pasiekta“, - mano D.Grybauskaitė.
Be to, pasak prezidentės, Lietuvoje tik dabar žengtas didelis žingsnis pagaliau pripažįstant, jog egzistuoja smurtas šeimoje.
„Labai džiaugiuosi, kad po 20 metų nepriklausomybės, mūsų demokratėjimas pasireiškė ir tame, kad mes atvirai apsakėme, kad smurtas yra ir šeimoje ir išdrįsome apie tai kalbėti. Tai pasireiškė naujo įstatymo priėmimu šį pavasarį, į kurį aš pati labai daug investavau jėgų. Žmonės, mano patarėjai dirbo kartu su Vyriausybe ir Seimu, kad toks įstatymas atsirastų. Nepabijoti pasakyti, kad tai yra problema – yra brandos rodiklis“, - tvirtino D.Grybauskaitė.
Kvotoms pažengusiose šalyse - ne
Lietuvos prezidentė pažymėjo, kad jos nuomone kvotos moterims reikalingos tik tose šalyse, kur joms nesuteiktos net pagrindinės žmogaus teisės.
„Nesu taip jau atvirai už tą pozityviąją diskriminaciją ir kvotų įvedimą galvodama apie Lietuvą, bet kai man teko išvykti į Europą ir teko truputį pakeliauti po pasaulį ir padirbėti ir pamatyti kitus regionus, tai negalima taikyti vienodai to pačio požiūrio“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji pridūrė, kad kvotos gali būti kaip pirmasis postūmis gerinant sąlygas moterims tose šalyse, kurios „tik pradeda galvoti, ar iš viso leisti moteriai išeiti į gatvę, nusiimti visiškai ją dengiantį apdangalą, leisti jai vairuoti, ar leisti jai vienai eiti gatve“.
Tuo tarpu išsivysčiusiose demokratijose, kur didelių problemų nėra, D.Grybauskaitės požiūriu, kvotų nereikėtų.
„Pirmiausia vertinu abiejų lyčių atstovuose jų kvalifikaciją, jų žmogiškąsias savybes“, - sakė D.Grybauskaitė galvodama kuo remiasi pati skirdama pareigūnus į kokias nors pareigas.
Nebijo atsakomybės
Ji pažymėjo, kad moterys vadovaujančių postų dažniausiai siekia ir užima tose šalyse, kuriose yra sunkmetis arba vyksta kokie nors revoliuciniai virsmai.
„Moterys sunkmečio metu nebijo eiti kovoti ir padėti ir savo šeimai, ir bendruomenei, ir savo valstybei“, - pažymėjo prezidentė.
Savo ruožtu Suomijos prezidentė Tarja Halonen teigė esanti už kvotas, kai kalbama apie bandymą padidinti vyrų mokytojų skaičių, savivaldybių komitetuose, kur dominuoja viena lytis, užtikrinti apylygį dalyvavimą.
Prezidentūroje ketvirtadienį vyksta tarptautinė konferencija, kurioje aptariamas moterų vaidmuo stiprinant demokratiją.
Konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai“ atvykusios Kirgizijos, Kosovo prezidenčių, Mongolijos vadovas, Albanijos ir Latvijos parlamento pirmininkės, Slovakijos premjerė, Jungtinių Valstijų sekretorė Hillary Clinton.
Pasaulio lyderės aptaria, kaip skatinti moterų dalyvavimą politiniame, verslo ir visuomeniniame gyvenime bei kaip užtikrinti lygias saviraiškos ir karjeros galimybes, kokiomis priemonėmis stabdyti smurtą ir prekybą žmonėmis.
