Be D.Grybauskaitės, kaip galimos kandidatės dabartiniam Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui pakeisti, vardijamos buvusi Naujosios Zelandijos premjerė Helena Clark, Bulgarijos skirta eurokomisarė Kristalina Georgieva, Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt ir Čilės prezidentė Michelle Bachelet.
„Žinoma, galėtume pasvajoti ir apie Vokietijos kanclerę Angelą Merkel“, – pripažino Laura Liswood, Moterų pasaulio lyderių tarybos generalinė sekretorė.
Žinoma, galėtume pasvajoti ir apie Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – pripažino L.Liswood.
„Associated Press“ rašo, kad tarp galimų kandidačių svarstoma ir Tarptautinio valiutos fondo vadovės Christine Lagarde pavardė, tačiau jai tapti Jungtinių Tautų generaline sekretore gali sukliudyti tai, kad ji yra prancūzė.
Tradiciškai penkių nuolatinių Jungtinių Tautų tarybos narių – JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos – piliečiai nė nesvarstomi kandidatais į Jungtinių Tautų organizacijos vadovus.
Tačiau „Associated Press“ žiniomis, būtent šių šalių atstovai per darbinius pietus Jungtinių Tautų Saugumo Komitete aptarė galimus Ban Ki-moono įpėdinius.
Iki šiol visi Jungtinių Tautų Generaliniai sekretoriai buvo vyrai. Todėl pasaulyje pradedama feminisčių kampanija, kad kitai kadencijai į šias atsakingas pareigas pagaliau būtų paskirta moteris. Galimas kandidates akcijos organizatorės ketina kiekvieną savaitę pristatyti internete.
Tradiciškai Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriaus pozicija rotuojama tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Būsima kadencija, pagal šią tradiciją, turėtų atitekti Rytų Europos regionui, kurio atstovas dar niekada neužėmė aukščiausio posto Jungtinėse Tautose.
Pasak „Associated Press“ šaltinių, kol kas viena iš realiausių kandidačių minima bulgarė UNESCO vadovė Irina Bokova.
