„Evaldo ūkyje“ surengtoje diskusijoje su emigrantais iš kitų regionų, kurie grįžo į Lietuvą ir sėkmingai vysto įvairius verslus – duonos ir konditerijos kepyklas, pramogų ir apgyvendinimo paslaugas ar net patys yra atvedę užsienio investicijų, D.Grybauskaitė sakė, kad namo grįžtantiems emigrantams reikalinga pagalba.
„Iš emigracijos sugrįžę žmonės – geriausias pavyzdys, kad sėkmingai kurti, gyventi ir auginti vaikus galima ir Lietuvoje, tereikia drąsos ir pasiryžimo“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama Dalia Grybauskaitė.
Potencialas skatinti žmones sugrįžti namo yra labai didelis – net 40 proc. užsienio lietuvių domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis. Valstybės pareiga yra šiuos žmones pastebėti ir suteikti būtiną pirminę pagalbą sugrįžus. Pasak Prezidentės, kad padėtume žmonėms grįžti į Lietuvą, reikia koordinuotų Vyriausybės veiksmų ir savivaldos iniciatyvų.
Valstybė privalo suteikti daugiau informacijos, pagalbos savo žmonėms. Dažnai emigrantams trūksta informacijos, kokia mokestinė sistema, kaip įsikurti, kaip susirasti gyvenamąjį plotą, vaikų darželius ir mokyklas. Tokia informacija galėtų būti teikiama vieno langelio principu. Su emigrantais dirbančių institucijų yra prie Ūkio ministerijos, tereikia sukurti tokią struktūrą, kuri galėtų išaiškinti, analitiškai pateikti informaciją, kad mūsų žmonėms būtų lengviau grįžti.
Pastaraisiais metais šalies ekonomika nuosekliai augo, bet grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą kasmet mažėjo – pernai į Lietuvą sugrįžo penktadaliu mažiau žmonių nei 2015-aisiais. Nors dauguma emigrantų išlaiko glaudžius ryšius su Lietuva, iki šiol valstybės pastangos susigrąžinti savo žmones yra fragmentiškos – grįžusiųjų pritraukimu užsiima vos kelios nevyriausybinės organizacijos ir pavienės programos.
Sugrįžtantiems emigrantams reikia įvairiapusės pagalbos steigiant verslą, ieškant vaikų darželių ir mokyklų, gyvenamosios vietos. Tam reikalingas ir aktyvesnis vietos valdžios įsitraukimas regionuose. Kiekviena savivaldybė galėtų įsteigti specialių pasiūlymų paketą grįžtančiajam, pavyzdžiui, nuo lengvatų verslo pradžiai iki būsto nuomos.
Taip pat žmonėms būtina pateikti lengvai prieinamą informaciją apie galimybes, kur sugrįžus galima persikvalifikuoti, įsidarbinti ir įsitvirtinti. Reikalinga ir parama jaunoms šeimoms, nes per pastaruosius dvejus metus didžioji dalis gyžtančiųjų yra trisdešimtmečiai.
Į Lietuvą ateina daugybė užsienio investuotojų, ieškančių darbo jėgos. Skaičiuojama, kad ateinančiais metais reikės beveik 3 tūkst. elektronikos inžinierių, 14 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų specialistų, todėl valstybė turi sudaryti sąlygas sugrąžinti ir perkvalifikuoti išvykusius žmones, kad verslui nereikėtų ieškoti darbo jėgos iš svetur.
