– Kokius svarbiausius Lietuvos 2016 m. įvykius išskirtumėte?
– Po to, kai praeina tam tikras laiko tarpas, kažkaip gyvenime lieka tik geriausi prisiminimai. Bloga norisi nustumti, tai kažkaip pasimiršta. Turbūt vidaus gyvenime tai, ką labiausiai įsiminėme (ar tai bus gerai, ar blogai, dar laikas parodys) tai, kas buvo visai neseniai, t. y. mūsų rinkimai, kurie atvedė naujas politines jėgas, naujus politinius veidus.
Be jokios abejonės, tai didžiulė galimybė Lietuvai atnaujinti savo politiką, savo politinį peizažą. Tai yra galimybė. Ar ja bus pasinaudota pozityviai, ar tai bus naudinga Lietuvai, laikas parodys, todėl turbūt mūsų pokyčius po vidaus rinkimų vertinčiau kaip vieną svarbesnių įvykių.
Na, o tai, kas turbūt žmonėms buvo įdomiausia ir ką visi stebėjome, tai olimpinės ir parolimpinės varžybos, kurias visi atsimename, atsimename mūsų pasiekimus, ypač parolimpiečių auksą. Turbūt tai įsirėžė giliausiai.
Žinoma, buvo daug ir skandalų, ir įvairių kriminalinių dalykų, kovos su korupcija. Žinoma, turime, kuo didžiuotis, nes sugebėjome ir išdrįsome pradėti tyrimus prieš įvairius labai blogus reiškinius. Tai ir Vijūnėlės dvaro skandalas, ir įvairūs „auksiniai šaukštai, ir politinė korupcija. Net trys partijos buvo paliestos politinių skandalų, dvi iš valdančiosios daugumos. Išties valstybė valėsi, valstybė keitėsi ir apogėjus turbūt buvo šie rinkimai.
– Kadangi jau pradėjome šnekėti apie naują valdžią, gal tiesiog ta gaida ir pratęskime. Naujoji valdžia yra mėnesį, ji spėjo vienokių ar kitokių žingsnių padaryti. Kaip jūs matote tai, ką jie daro, jus nuteikia pozityviai?
– Pirmiausia, tai žmonių apsisprendimas. Rinkimų rezultatai parodė, ką žmonės galvoja apie valdžią, vyriausybę, Seimą ir politikus. Tai iš tiesų rimtas perspėjimas mums visiems, kad reikia girdėti, ką žmonės galvoja, ką kalba ir ką jaučia. Reikia mėginti atspindėti ir padėti mūsų žmonėms. Tai politikų pareiga, ypač rinktų politikų pareiga, todėl dabar ateinantys bent jau tikrai demonstruoja norą girdėti, atsižvelgti, išgirsti.
Taip, daromos kai kurios smulkios klaidos. Taip, yra daug entuziazmo mėginti kažką paskubomis padaryti, bet tai yra pradžia, visi mokėmės nuo kažko. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto, kai padaroma viena ar kita klaidelė, išgirstama kritika, sugebama atsitraukti, neinama buldozeriu, užtenka jėgų pasitaisyti. Tai yra gerai.
Taip, nauja Vyriausybė yra suformuota visai kitokiu principu. Tai didele dalimi nepartinė vyriausybė iš specialistų, profesionalų, tikrai skaidrių žmonių. Kol kas neturime jokių indikacijų bent jau daugumai ministrų, kad gali būti kažkokių problemų būtent skaidrumo srityje ar korupcijos srityje. Tai labai svarbu.
Žmonės turi pasitikėti valdžia. Tai buvo būtent tas rinkiminis siekis visų žmonių, kad ateitų tie, kuriais galima pasitikėti. Išties pradžia yra optimistinė, bet laikas parodys, ar šie žmonės sugebės tapti, pirmiausia, Vyriausybėje tikrais politikais ir ar jie išliks atsakingi ir tikrai švarūs, nekorumpuoti. Tai laba svarbu.
– Jūs visada akcentuojate ir tokius tarsi uždavinius formulavote ir naujajai valdžiai dėl socialinės atskirties mažinimo. Kaip jūs manote, ar tas biudžetas, kuris priimtas šiemet, tai, kas yra suplanuota, gali bent šiek tiek pradėti mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje?
– Galima ir absoliučiais skaičiais skaičiuoti, kiek skiriama. 13,5 proc. skiriama tik socialinėms reikmėms. Tai gerokai daugiau kaip milijardas eurų, bet išties svarbu, kaip naudojama, kokiems prioritetams atiduodama, kaip pinigai išbarstomi, ar atvirkščiai – panaudojami žmogaus labui, todėl labai svarbu, kad tie pinigai būtų efektyviai panaudoti, net nesvarbu, kiek jų įdėta. Svarbu, kad jie būtų efektyviai panaudoti, nes čia ne tik valstybės biudžetas, čia ir savivaldybių vaidmuo be galo didelis.
Dabar, pavyzdžiui, mes matome tokius precedentus, kai dalis socialinėms pašalpoms skirtų lėšų nepanaudojamos, investuojamos į grindinius, į dar kažkokią struktūrą, kuri visiškai nėra tiesiogiai susijusi su mūsų žmonių socialinėmis reikmėmis regionuose. Žinoma, tai bus viena iš Vyriausybės užduočių, kaip tuos pinigus įdarbinti būtent socialinėms reikmėms.
Būtent todėl aš šiemet inicijavau kampaniją už saugią Lietuvą. Būtent per ją galima įtraukti pačius žmones, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, savanorius į atskirties mažinimą. Atskirtis yra viskas – ir pragyvenimo lygis, ir patyčios, ir žmogaus fizinis saugumas, vaikų saugumas Lietuvoje. Socialinio saugumo spektras labai platus, būtent viena iš dalių yra socialinė atskirtis.
Tai – ir biudžetas, ir visuomeninė veikla. Ir nevyriausybininkai, ir verslas – visi galime kovoti su tokia atskirtimi, kokią matome Lietuvoje dabar. Tai ne vien tik Vyriausybės, ne vien politikų atsakomybė, tai mūsų visų atsakomybė. Tiesiog reikia matyti šalia esantį žmogų, pamėginti suprasti, ko jam reikia, ir, jeigu įmanoma, ištiesti pagalbos ranka.
