D.Grybauskaitė kitą savaitę JAV taip pat planuoja dvišalius susitikimus su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka bei Moldovos Vyriausybės vadovu Valeriu Streletu, BNS informavo Prezidentūra.
Pasaulio lyderiai diskutuos apie terorizmo grėsmę, ekonomikos augimą, moterų teises, ieškos būdų, kaip suvaldyti pasaulį krečiančią pabėgėlių krizę.
Prezidentė vizito išvakarėse teigė ketinanti atkreipti dėmesį, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje JT Saugumo Taryba, kurioje šiuo metu dirba ir Lietuva, „praktiškai nebeatlieka savo vaidmens“.
Į jubiliejinę 70-ąją JT Generalinės Asamblėjos sesiją kartu su prezidentės delegacija vyksta ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – jis dalyvaus aukšto lygio debatuose, skirtuose kovos su terorizmu, diskusijose dėl Sirijos, dėl veto teisės naudojimo bei kituose renginiuose.
Prezidentė vizito išvakarėse teigė ketinanti atkreipti dėmesį, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje JT Saugumo Taryba, kurioje šiuo metu dirba ir Lietuva, „praktiškai nebeatlieka savo vaidmens“. Kreipdamasi į tarptautinę bendruomenę, Lietuvos vadovė žada raginti nutraukti veto taikymą genocido, žiaurių nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atvejais.
„Esame daugiau kaip pusantrų metų JT Saugumo Tarybos nariai ir mūsų patirtis sako, kad ši institucija pradeda tapti neveiksni. Veto institutas, kuriuo daugiausia naudojosi viena valstybė – Rusija, deja, sustabdė teisingumo vykdymą ir daugelio klausimų sprendimus – tiek Ukrainos, tiek numušto Olandijos lėktuvo atžvilgiu, tiek Srebrernicos klausimus“, – prieš vizitą išplatintame įraše sakė D.Grybauskaitė.
Veto teisę turi penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Vizito Niujorke metu šalies vadovė dalyvaus JAV prezidento Baracko Obamos organizuojamame aukšto lygio susitikime, kuriame bus tariamasi dėl kovos prieš „Islamo valstybės“ grupuotę.
Veto teisę turi penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
D.Grybauskaitės teigimu, Niujorke būtina atidžiai stebėti, kad Rusijai prsitatant savo pasiūlymus „nebūtų aukojami Ukrainos interesai“.
„Bet spręsti Sirijos klausimą būtina, nes viena iš priežasčių, kodėl tiek daug migrantų yra Europoje, yra penktus metus vykstantis karas Sirijoje“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė taip pat dalyvaus ir specialiajame JT renginyje, kuriame po 15 metų planuojama patvirtinti naują pasaulio darnaus vystymosi darbotvarkę ir 17 tikslų, padėsiančių sukurti geresnį ir saugesnį pasaulį. Pasak prezidentės, labai svarbu, kad nauji tikslai būtų ne popieriniai, o realiai įgyvendinami.
Pasaulio moterų lyderių tarybai vadovaujanti šalies vadovė organizuoja aukšto lygio diskusiją apie moterų teises ir jų vaidmenį šiandieninėje visuomenėje. Diskusijos metu Rusijoje kalinamos Ukrainos pilotės Nadios Savčenko sesuo Vira perskaitys savo sesers parašytą specialų laišką. Renginyje dalyvaus buvusi JAV sekretorė Madeleine Albright, Kroatijos ir Gruzijos prezidentai, Moldovos vicepremjerė, Ukrainos parlamentarės.
„Išties, atrodė, kad pasauliniai karai į sudėtingą situaciją įstumia valstybes. Bet atrodo, kad ir dabar įžengėme į laikotarpį, kuriame yra labai daug konfliktų, kurie lemia, kad juda didžiuliai srautai žmonių: manoma, kad 60 mln. žmonių yra išstumti iš savo valstybių, bėga nuo karo, įvairių persekiojimų. Taigi, žmogaus teisės, pabėgėlių teisės, ypač moterų ir vaikų situacija ir teisės konflikto zonose išlieka ta svarbi aktualija, kuri bus diskutuojama“, – sakė prezidentė.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus pripažįsta tik 72 iš 193 organizacijai priklausančių pasaulio valstybių.
D.Grybauskaitė, reaguodama į šiuos įvykius, drauge su Nyderlandų karaliumi Viljamu Aleksanderiu organizuoja Niujorke aukšto lygio renginį, skirtą teisingumui užtikrinti sprendžiant tarptautinius konfliktus.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus pripažįsta tik 72 iš 193 organizacijai priklausančių pasaulio valstybių, nors šis instrumentas būtų „puikus instrumentas“ spręsti konfliktus ir siekti tarptautinio teisingumo.
Ukraina šį mėnesį sutiko su Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija tirti potencialius karo nusikaltimus, įvykdytus šalies teritorijoje nuo 2014 metų vasario, taip pat rytiniame regione, kur separatistinis konfliktas nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių.
Šis žingsnis taip pat atveria duris tyrimui dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimo pernai liepą ir 298 žmonių, daugiausiai olandų, žūties, pranešė pilietinės organizacijos.
