Prezidentė pasirašė šių įstatymų pakeitimus, nes jie yra būtini tam, kad žemės pardavimas Lietuvoje nuo gegužės 1 dienos neliktų be jokių saugiklių, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
Gegužės 1 dieną baigiasi Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje ir nustoja galioti konstituciniame įstatyme įtvirtintas ribojimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.
Pasak valstybės vadovės, dirbamos žemės apsaugai būtinų įstatymų priėmimas Seime vyko labai skubotai ir juose yra trūkumų ir netikslumų. Įstatymai priimti likus vos 6 dienoms iki 10 metų galiojusio draudimo užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje pabaigos.Prezidentė pasirašė šių įstatymų pakeitimus, nes jie yra būtini tam, kad žemės pardavimas Lietuvoje nuo gegužės 1 dienos neliktų be jokių saugiklių.
Todėl pasirašydama įstatymus, prezidentė kreipėsi į ministrą pirmininką, kad Vyriausybė ištaisytų esamus netikslumus, užtikrintų racionalų dirbamos žemės naudojimą ir netaikytų perteklinių apribojimų norintiems dirbti žemę asmenims.
Ne saugiklių, o trukdiklių įstatymas
Seimui priėmus šiuos įstatymys tiek valdantieji, tiek opozicija pripažino, kad įstatymas, kuriame numatoma daugybė saugiklių, buvo parengtas itin skubotai ir dalį jų gali tekti tučtuojau atšaukti.
Už įstatymą balsavo valdančiosios socialdemokratų, „tvarkiečių“, „darbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai bei opozicijoje esantys konservatoriai. Už saugiklius balsavo 78 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 5 susilaikė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tuomet pareiškė, kad šis įstatymas tapo nebe saugiklių, o trukdiklių sąrašu. „Čia ne šios civilizacijos, ne ES projektas, o feodalinis projektas“, – pareiškė jis, aiškindamas, kad numatant daugybę išlygų žemės pirkėjams, Seimas visus Lietuvos piliečius laikė „žulikais ir spekuliantais“, tokiu būdu pažeisdamas kiekvieno žmogaus konstitucinę teisę į nuosavybę. „Pagalvokime, kuris iš mūsų čia po tokio įstatymo priėmimo turės teisę pirkti žemę?“ – klausė parlamentaras kolegų.
Seimo priimtame įstatyme, kuriame numatyti nauji saugikliai, nemaža naujų apribojimų įvesta ne užsieniečiams, o Lietuvos piliečiams, norintiems pirkti žemės.
Šis įstatymas turėjo būti parengtas tam, kad būtų apsisaugota nuo žemės spekuliantų, kurie neva turėjo sukrusti po to, kai Lietuvoje nebegalios draudimas dirbamos žemės įsigyti kitų ES šalių piliečiams.
Tačiau Seimo priimtame įstatyme, kuriame numatyti nauji saugikliai, nemaža naujų apribojimų įvesta ne užsieniečiams, o Lietuvos piliečiams, norintiems pirkti žemės.
Įstatyme numatyta, kad nuo gegužės žemės ūkio paskirties žemės įsigyti galės tik ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų ūkininkavę ir žemės ūkio naudmenas ar pasėlius deklaravę, įregistravę žemės ūkį asmenys.
Nustatyta, kad įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus (kai kurie Seimo nariai siūlo 3 metus – dėl termino bus balsuojama). Už šio įpareigojimo nevykdymą siūloma skirti 2,5 tūkst. litų iki 5 tūkst. litų baudas.
Taip pat norintiems įsigyti daugiau nei 10 ha žemės reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos, o ne savivaldybės specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau, leidimą. Dabar bendrovėms bei ūkininkams galima įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Nuo šių metų susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.