„Niekas negalėjo pagalvoti – lygiai prieš metus prasidėjo didžiulis, sakyčiau, virsmas europinėje istorijoje, jos politikoje ir santykiuose tarp valstybių. Šiandien matome, kad po metų Europoje atsirado fronto linija tarp laisvės ir nelaisvės, tarp melo ir tiesos. Ir ši fronto linija, deja, yra krauju pažymėta. Pasirodo, net ir XXI amžiuje už laisvę reikia kovoti, ją reikia kiekvieną dieną ginti. Ir mums labai svarbu, kad kiekviena tauta, kuri pasirenka laisvės kelią, būtų palaikoma, jai būtų padedama“, – penktadienį žurnalistams Valdovų rūmuose sakė D.Grybauskaitė.
Norėjo padėti išsilaisvinti
Deja, atsirado tokių, kurie nenori, kad Europa išliktų laisva, kad Europą sudarytų nepriklausomos valstybės, atsirado tokie kaimynai, kurie net nebijodami kraujo praliejimo, mėgina sutrukdyti tautoms eiti tuo keliu, kurį pasirinko žmonės.
Būtent šioje vietoje prieš metus vyko ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame Europos šalių vadovai nesėkmingai bandė įtikinti tuometinį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių persigalvoti dėl Ukrainos ir ES asociacijos sutarties.
Dalyvaudama artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui skirtame renginyje, šalies vadovė pabrėžė, kad išsilaisvinimo procesas, kurį Lietuva pradėjo prieš 25 metus, kai kurioms posovietinėms valstybėms vyko daug ilgiau ir sudėtingiau.
„Todėl ir buvo mintis europiečių, mūsų visų, padėti toms tautoms taip pat, kaip mes sugebėjome, atsikelti iš labai sudėtingos istorijos, aplinkybių. Deja, atsirado tokių, kurie nenori, kad Europa išliktų laisva, kad Europą sudarytų nepriklausomos valstybės, atsirado tokie kaimynai, kurie net nebijodami kraujo praliejimo, mėgina sutrukdyti tautoms eiti tuo keliu, kurį pasirinko žmonės. Ir todėl mūsų kiekvieno pareiga padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau, deja, kruvinos“, – sakė D.Grybauskaitė.
Kovoja už taiką Europoje
Šalies vadovė taip pat priminė, kad šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir už „Europoje esamą ir būsimą taiką“.
Pasak jos, reaguojant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pilietiškumo ugdymas turi vykti ne tik mokyklose, bet prasidėti dar šeimoje.
„Jeigu tėveliai ir mes visi matysime savo valstybę, žinosime, kiek ji, kiek mūsų laisvė mums svarbi, kurią gavome iš tėvų ir kurią turime perduoti vaikams. Turime tai sakyti jau šeimoje. Mokykla, aišku, būtinai turi parodyti istoriją objektyviai ir paaiškinti, ką tai reiškia, kaip tai svarbu“, – kalbėjo šalies vadovė.
2013-ųjų lapkričio 28 dieną Vilniuje vykusiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.
Po šio įvykio kilo kruvini protestai Ukrainoje, V.Janukovyčius buvo nuverstas ir pasitraukė į Rusiją, vėliau įvyko demokratiniai rinkimai. Į tai reaguodamos Rusijos remiamos jėgos okupavo Krymą bei užėmė Rytų Ukrainos dalį.
