„Šiame susitikime buvo kalbama, kad prezidentė palaikytų finansavimo didinimą viešojo saugumo tarnyboms, tačiau ne gynybai skirtų pinigų sąskaita“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė D.Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Pasak D.Ulbinaitės, „agresyvi kaimynystė šalies Rytuose, gilėjanti migracijos krizė ir nauja terorizmo banga Europoje“ reikalauja sustiprintą dėmesį skirti ne tik karinei šalies gynybai, tačiau ir saugumui stiprinti šalies viduje.
Po D.Grybauskaitės susitikimo su teisėsaugos institucijų vadovais ir vidaus reikalų viceministru Artūru Norkevičiumi D.Ulbinaitė sakė, kad būtina skirti daugiau dėmesio ir laiko pareigūnų mokymams, praktiniam rengimui, krizinių situacijų simuliacijoms, ginklo ir streso valdymui, motyvavimui.
Būtina iš naujo įvertinti ir dar griežčiau sureglamentuoti sulaikytų, nuteistų ir administracinį areštą atliekančių asmenų konvojavimo ir pareigūnų ginklo laikymo, naudojimo taisykles ir skirti ypatingą dėmesį, kad šitų taisyklių būtų griežtai laikomasi, pridūrė prezidentės atstovė.
„Pastarųjų dienų įvykiai, gėdingi incidentai ir operacijos dėl neatsakingo ginklo naudojimo, ankstesni incidentai pasienyje, žudynės Kražiuose, pasak prezidentės, tapo savotiškais testais, kurie parodė, kad visuomenės saugumui šalies viduje reikia daugiau dėmesio ir kad pareigūnams kartais pritrūksta geresnio parengtumo žinių bei įgūdžių, kaip jiems elgtis kritinėse situacijose“, – teigė D.Ulbinaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų taryboje buvo nuspręsta stiprinti išorinės sienos apsaugą, o tai, pasak jos, reiškia naujas užduotis Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Taip pat, pasak prezidentės atstovės, įgyvendinant šį sprendimą būtinas ir patikros sustiprinimas prie vidaus sienų, ypač su Lenkija.
D.Ulbinaitė sakė, kad atsakomybę dėl įsisenėjusių problemų viešojo saugumo srityje ir naujų visuomenės saugumui kylančių iššūkių turi prisiimti tiek pareigūnai, tiek vidaus saugumo politiką koordinuojanti Vidaus reikalų ministerija.
„Žmonės neturi abejoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų profesionalumu, o, kilus krizei valstybėje, krizių valdymo sistema turi veikti nepriekaištingai. Tam reikia integruoto operacijų centro ir naujo krizių valdymo įstatymo“, – sakė D.Ulbinaitė.
Pasak jos, kitais metais Vidaus reikalų ministerijai yra numatytas 18 mln. eurų didesnis finansavimas nei šiemet.
Kitais metais Vidaus reikalų ministerijai yra numatytas 18 mln. eurų didesnis finansavimas nei šiemet.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę kitais metais asignavimų gynybai sąskaita daugiau lėšų numatyti Valstybės saugumo departamentui (VSD) – maždaug 2 mln. eurų, Specialiųjų tyrimų tarnybai – 760 tūkst. eurų, Policijos departamentui – 5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) – 4 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai – 1 mln. eurų ir dar beveik 1mln.eurų siūloma numatyti Vadovybės apsaugos departamentui. Iš viso tai sudaro beveik 14 mln. eurų, tačiau komitetas siūlo šiuos pinigus vidaus saugumo struktūroms skirti asignavimų krašto apsaugai sąskaita.
Pagal kitų metų biudžeto projektą, asignavimai gynybai turėtų būti trečdaliu didesni nei šiemet. Krašto apsaugos ministerijai 2016 metais numatoma skirti 574 mln. eurų, tai sudarys 1,48 proc. BVP. Šiemet asignavimai siekia 425 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP.
