Kaip pranešė Prezidentūra, trečiadienį vyksiančiame ES bei Afrikos valstybių lyderių susitikime bus aptartos galimybės prisidėti prie konfliktų Afrikoje reguliavimo bei prevencijos, kaip supaprastinti legalią migraciją palengvinant vizų išdavimo procedūras. Susitikime taip pat bus kalbama apie Afrikos valstybių įsipareigojimą priimti grąžinamus vadinamuosius ekonominius migrantus – šiuo metu priimama tik apie 40 proc. grąžinamų nelegalių migrantų. Europos lyderiai aptars, kaip galima kovoti su nelegalia migracija besiverčiančiais asmenimis.
Susitikime taip pat bus kalbama apie Afrikos valstybių įsipareigojimą priimti grąžinamus vadinamuosius ekonominius migrantus – šiuo metu priimama tik apie 40 proc. grąžinamų nelegalių migrantų.
Ketvirtadienį Europos Vadovų Taryba (EVT) aptars Briuselyje anksčiau priimtų sprendimų įgyvendinimo rezultatus. Bus tariamasi, kaip užtikrinti efektyvesnę pabėgėlių priėmimo sistemą, be Pietų Europos valstybių svarstoma galimybė steigti pabėgėlių priėmimo centrus ir Švedijoje.
Numatoma aptarti ir neefektyvią išorės sienų apsaugą, stringančius pabėgėlių registracijos procesus Italijoje ir Graikijoje – šiose valstybėse kol kas veikia tik po vieną iš 11 planuojamų pabėgėlių registracijos centrų.
Taip pat bus siekiama aptarti ir konkrečias priemones padedant Graikijai ir Italijai, pavyzdžiui, pagalbą siunčiant pasienio pareigūnus – Lietuva yra pateikusi beveik 150 pasienio pareigūnų sąrašą, kurie galėtų būti siunčiami sprendžiant krizę Italijos ir Graikijos prašymu.
Dar vienas iš klausimų – didesnis Turkijos įsitraukimas valdant migracijos procesus. ES vadovai aptars galimybes Turkijai stiprinti savo sienų kontrolę, vykdyti pirminę pabėgėlių registraciją jau savo šalyje.
Prezidentūros atstovai pabrėžia, kad ketinama aptarti ir galimybes griežtinti atsakomybę pabėgėliams, kuriems už įsipareigojimų likti juos priimančioje šalyje nesilaikymą šiuo metu numatomos tik ekonominės priemonės nutraukiant išmokas.
ES valstybių vadovai ketina galutinai patvirtinti 1,8 mlrd. dydžio ES–Afrikos patikos fondą išorės sienų stiprinimui ir pabėgėlių grąžinimo procedūroms. Lietuva yra pritarusi, jog jos indėlis į šį fondą siektų 50 tūkst. eurų – kartu su Latvija, bei Bulgarija, tai būtų mažiausia įmoka iš visų ES valstybių.
Lietuva yra nurodžiusi Europos Komisijai, jog labiau pageidauja priimti pabėgėlių šeimas iš Sirijos ir Irako.
Kaip Prezidentūros pranešime pabrėžė D.Grybauskaitė, ES ir Afrikos bendradarbiavimas yra labai svarbus, nes daugiau nei 13 mln. Afrikos gyventojų yra pabėgėliai, o „nestabilumas, karai ir konfliktai šiame žemyne kelia grėsmę ir visos Europos saugumui“.
Susitikime planuojama priimti bendrą ES ir Afrikos šalių deklaraciją ir bendrą veiksmų planą sprendžiant minėtas problemas.
Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Didžioji dalis migrantų būtų perkeliama iš Italijos ir Graikijos, taip pat nedidelė dalis – iš Turkijos. Lietuva yra nurodžiusi Europos Komisijai, jog labiau pageidauja priimti pabėgėlių šeimas iš Sirijos ir Irako.