Šalies vadovė pranešė, kad neseniai dėl to gavo dar vieną laišką iš „Amnesty International“, o šios įtakingos nevyriausybinės organizacijos vadovai ketina atvykti į Lietuvą.
„Piktnaudžiavimas kai kurių specialiųjų tarnybų – tiek Jungtinių Valstijų, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių – buvo matomas. Todėl ne be reikalo mes iki šiol turime didžiulį tarptautinių organizacijų spaudimą ir toliau iki galo išnagrinėti, kiek Lietuva prisidėjo prie kai kurių tarptautine prasme neteisėtų veiksmų kovoje su terorizmu“, – Lietuvos radijui sakė D.Grybauskaitė.
„Ką tik vėl gavau iš „Amnesty International“ laišką asmeniškai kaip prezidentė, kuriuo vėl toliau Lietuva spaudžiama tyrimą atlikti iki galo. Artimiausioje ateityje šios organizacijos vadovai vėl atvyks į Lietuvą“, – sakė prezidentė.
Interviu Lietuvos radijui ji kalbėjo, kad visas pasaulis privalėjo kilti į kovą su terorizmu po Rugsėjo 11-osios išpuolių, tačiau tai turėjo daryti tik teisėtomis priemonėmis. Prezidentė taip pat užsiminė, kad ne be reikalo spėjami CŽV kalėjimai galėjo atsirasti tuo metu, kai Lietuva siekė įsitvirtinti NATO.
Prezidentė taip pat užsiminė, kad ne be reikalo spėjami CŽV kalėjimai galėjo atsirasti tuo metu, kai Lietuva siekė įsitvirtinti NATO.
„Kovoti neteisėtomis priemonėmis negalima. O dalis specialiųjų tarnybų mėgino tai daryti pažeidžiant tarptautines konvencijas ir žmogaus teises. Ne be reikalo Gvantanamo kalėjimas atsirado ne Jungtinių Valstijų teritorijoje. Jungtinių Valstijų teritorijoje įstatymai to neleistų. Ne be reikalo įtarimų šešėlis dėl tokių sulaikymo centrų atsirado kai kuriose Europos valstybėse, kaip manoma, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje būtent todėl ir tada, kada mes siekėme narystės NATO“, – kalbėjo prezidentė.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą ir prezidentei prabilus apie turimus „netiesioginius įtarimus“, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002–2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Vienos iš „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose.
Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet šiemet sausį jį nutraukė.
Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarbergas praėjusią savaitę dar kartą paragino Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją pasakyti visą teisybę apie jų galimą dalyvavimą CŽV programoje pervežant ir kalinant įtariamuosius terorizmu.
