„Visgi tas variantas, kad pamėginti 51 proc. valstybės rankose, ypač, jeigu valstybė investuos į biokuro katilus iš europinių pinigų, kaip mes planuojame daryti, tai toks variantas reiškia, kad valstybė didžiąja dalimi galės įtakoti, kad nebūtų elgiamasi grobuoniškai, kaip matėme pastaruosius keletą metų“, – penktadienį Ukmergėje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, vien tik kelių įstatymų pataisų apriboti monopolijoms nepakako, todėl ji sveikina Vyriausybės idėją: „Vien tiktai pataisų, kurios skaldytų monopolijas, nepakako, todėl manau ir palaikau, kad Vyriausybės sprendimas mėginti bent jau su dviem didžiaisiais miestais pamėginti turėti akcijų daugiau valstybės rankose, yra sveikintinas ir aš palaikau tą iniciatyvą.“
Anot jos, bandymas šilumos ūkį perleisti į privačias rankas nepasiteisino.
„Iš tikrųjų tai nėra absoliuti aksioma, kad būtinai viską reikia perimti į valstybės rankas. Mes pamėginome atiduoti per kažkokį laikotarpį, per pastaruosius dešimt metų į privačias rankas. Deja, didžiuosiuose miestuose – ypač Vilniuje ir Kaune – matėme, kad tai nepasiteisino pirmiausiai todėl, kad privačios bendrovės mėgino gauti maksimalų pelną, o net krizės laikotarpiu gaudamos milijoninius pelnus vis tik didino kainas. Taigi, elgėsi ne visai socialiai atsakingai“, – tikino prezidentė.
D.Grybauskaitė ne kartą teikė įvairias šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siekė palengvinti nepriklausomų gamintojų įsiliejimą į rinką, taip didinant konkurenciją, ir kurios turėjo demonopolizuoti šilumos ūkį, ypač Vilniuje, kur veikia koncernas „Icor“.
Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės. Anot jo, siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 proc., numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Lėšų projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
„Lietuvos energija“ planuoja įgyvendinti bendrą projektą su „Kauno energija“, modernizuojant Petrašiūnų elektrinę, kur galėtų būti įrengta 60 megavatų galios kogeneracinė elektrinė.
Vilniuje ir Kaune šiuo metu šilumos kainos yra vienos didžiausių šalyje.
