Pasak prezidentės, po krizės atsigaunančiai Europai būtini greiti ir efektyvūs sprendimai ekonomikos augimui ir stabilumui užtikrinti. Ateinančiais metais ES valstybės ypatingą dėmesį planuoja skirti nedarbo mažinimo priemonėms. Lietuvai ši problema itin aktuali, nes ir jaunimo, ir ilgalaikis nedarbas yra didesnis negu ES vidurkis.
Taip pat ES valstybių vadovai aptars Bendrijos plėtros klausimus dėl Balkanų šalių ir Turkijos. Jeigu Kroatija įvykdys keliamus įsipareigojimus, kitų metų liepą ji taps ES nare – kaip tik tuo metu, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
Europos lyderiai ketina diskutuoti ir dėl vieningos bankų priežiūros. Euro zonos šalių bankų priežiūrą siūloma patikėti Europos centriniam bankui.
EVT posėdyje taip pat bus aptariami Europos saugumo politikos ir gynybos klausimai. Iki kitų metų pabaigos, ES planuoja sustiprinti savo saugumo politikos efektyvumą ir gynybos sektorių.
Prieš EVT posėdį Lietuvos prezidentė bendrus regioninius interesus aptars tradiciniame Šiaurės ir Baltijos (NB6) valstybių bei vyriausybių vadovų susitikime.
