Lietuvos vadovės dviejų dienų vizito darbotvarkėje – susitikimai su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir prezidentu Joachimu Gaucku, taip pat apsilankymas gyvybės mokslams skirtame verslo forume. Be to, numatyta viešnagė Cecilenhofo rūmuose, kur baigiantis Antrajam pasauliniam karui vyko Potsdamo konferencija, kurioje buvo įtvirtintas Europos padalijimas į Sovietų ir Vakarų įtakos zonas.
Prezidentūra tarp svarbiausių vizito klausimų nurodo migrantų srautų valdymą.
„Puikiai matome ir puikiai suvokiame, kokios yra svarbiausios Europos grėsmės, kokie yra iššūkiai – tai yra migracijos srautai, be abejonės šitai temai bus dėmesys“, – vizito išvakarėse Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas patarėjas Mindaugas Lingė.
Lietuvos bei Vokietijos vadovai skirtingai vertina vadinamąjį nuolatinį pabėgėlių perkėlimo mechanizmą.
Lietuvos bei Vokietijos vadovai skirtingai vertina vadinamąjį nuolatinį pabėgėlių perkėlimo mechanizmą, reakcijos į neseniai Europos Komisijos pasiūlytą Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio suteikimo taisyklių pertvarkymą buvo skirtingos. Visgi politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Lietuvos bandymas išlaviruoti tarp Vokietijos, kuri kalba apie poreikį visoms ES šalims labiau prisidėti prie pabėgėlių pasidalijimo, ir pabėgėlių priėmimą atmetančių šalių greičiausiai per vizitą nebus akcentuojamas.
„Lietuvos pozicija yra laviravimo pozicija tarp tokių šalių kaip Vokietija ir tokių kaip Vengrija ar Lenkija, kurios nesutinka ir su jau sutartomis kvotomis. Man atrodo, kad Lietuvos prezidentė yra kažkur tarp šitų pozicijų ir kai vyksta pagrindinė diskusija tarp Vidurio Europos šalių ir Vokietijos, Lietuva gali sau leisti būti nuošaly ir tik po atskirų vadovų susitikimų konstatuoti tai, ką ir taip aišku, kad reikia išspręsti – turiu galvoje išorės sienų apsaugą ir atvykstančių žmonių srautų suvaldymą, kad būtų pradėta tinkamai registruoti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R.Vilpišauskas.
Tarp vizito temų, kurias išskiria Prezidentūra, yra ir Rusijos agresija ES kaimynystėje, sankcijų poveikis Rusijai.
Vokietija Lietuvai padėjo modernizuoti kariuomenę, yra vykdžiusi daugiausiai – aštuonias – oro policijos misijas, jos kariai ir technika aktyvūs pratybose.
„Abi šalys – Lietuva ir Vokietija smerkia Rusijos agresiją, palaikomos sankcijos Rusijai, jos turi galioti, kol bus įgyvendinti Minsko sutarimai“, – teigė prezidentės patarėjas M.Lingė.
Prezidentūra pabrėžia Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumą, atkreipdama dėmesį, kad Vokietija Lietuvai padėjo modernizuoti kariuomenę, yra vykdžiusi daugiausiai – aštuonias – oro policijos misijas, jos kariai ir technika aktyvūs pratybose. Artėjant liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Lietuva siekia didesnio Aljanso buvimo Rytų Europoje.
Susitikimuose su Vokietijos vadovais D.Grybauskaitė žada kelti klausimus ir dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo ir Rusijos per Baltijos jūrą planuojamo tiesti antro dujotiekio į Vokietiją „Nord Stream 2“.
Šis D.Grybauskaitės vizitas – atsakomasis: Vokietijos prezidentas J.Gauckas su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešėjo 2013 metų vasarą.
Tiesiai iš Vokietijos prezidentė skirs į Niujorką, kur penktadienį vyks pernai Paryžiaus konferencijoje pasiekto susitarimo dėl klimato kaitos mažinimo pasirašymo ceremonija.