D.Henke sakė pasigendanti politinių partijų sutarimo šiuo klausimu. Jos nuomone, šiuo metu referendumas neįvyktų.
„Jei lieka tik referendumo būdas, mes turime kuo nuosekliau jam pasiruošti, neskubėti, pasitelkdami Lietuvos institucijas, Vyriausybę, Seimą, visomis galimybėmis garsinti žinią lietuviams, ką reiškia šis referendumas, kas jame bus sprendžiama. Manau, visų pirma Lietuvoje turėtų būti visų politinių partijų sutarimas šiuo klausimus, ko, mano nuomone, nėra“, – BNS sakė D.Henke.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Politikai svarsto referendumą surengti kitų metų spalį kartu su Seimo rinkimais. Pagal įstatymą, pataisa bus priimta, jeigu už ją balsuos daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Pasak išeivijos atstovės, šiuo metu svarbiausia išspręsti klausimą dėl užsienyje gimusių lietuvių vaikų, kad jie galėtų turėti Lietuvos pilietybę.
„Mes judo auklėjame lietuviška dvasia leisdami į šeštadienines mokyklėles ir siųsdami vasarą praleisti laiką pas senelius ir stovyklas, kodėl šitie vaikai negali turėti lietuviškos pilietybės, jei jie to nori? Jie jaučiasi lietuviais ir šneka lietuvių kalba“, – sakė D.Henke.
Penktadienį vykusiuose rinkimuose už D.Henke balsavo 70 Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo delegatų. Amerikos lietuvis Jonas Prunskis surinko 24, o Danijos lietuvių atstovas Artūras Maslauskas – 13 balsų.
Į šią savaitę Seime vykstantį Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimą atvyko per 100 atstovų iš daugiau kaip 30 pasaulio valstybių.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas posėdžiauja kas treji metai.