Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 03 15

Dalia Kuodytė: fabrikus primenantys vaikų globos namai Lietuvoje turi išnykti

Tinkama vaikų priežiūra fabrikų dydžio valstybiniuose globos namuose yra neįmanoma, todėl būtina kuo greičiau išskaidyti esamas didžiąsias priežiūros įstaigas ir realiai paskatinti įsivaikinimą šeimose, – sako liberalė Dalia Kuodytė.
Dalia Kuodytė
Dalia Kuodytė / BFL/Tomo Lukšio nuotr.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai apie vaikų institucinę priežiūrą kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

„Į viešumą iškilus skandalingoms istorijoms „gesinami gaisrai“, bet tai veda į aklavietę. Lietuva nuo sovietmečio paveldėjo ir iki šiol sėkmingai išlaikė gremėzdišką institucinės globos sistemą. Tai, matyt, tenkina valstybės išlaikomų globos įstaigų vadovybę, bet kodėl dėl to turi kentėti vaikai? Reikia greitų ir radikalių permainų – realiai supaprastinti ir paskatinti įsivaikinimą bei globą, palaipsniui skaidyti 100 ar daugiau vaikų auginančius globos namus“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Kuodytė.

2011 metais iš 105 Lietuvoje veikusių globos namų penktadalyje vaikų skaičius viršijo 60. Statistiko rodo, kad 2012 metais lietuvių šeimos įsivaikino tik 112 mažylių, o gyvenantys užsienyje – 98 vaikus. „Iš pirmų lūpų teko girdėti, kai šeimos tiesiog nuleido rankas susidūrusios su dirbtinėmis kliūtimis įsivaikinant. Turiu omenyje ne tik ilgus laukimo mėnesius, bet ir neįtikėtiną biurokratiją“, – sakė D. Kuodytė.

Liberalai ragina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti vaikų globos pertvarkos strategiją, atsižvelgiant į konkrečias nevyriausybinių organizacijų rekomendacijas. Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat ragina Vyriausybę priimti sprendimą, kad didžiųjų globos namų plėtra nebebūtų remiama 2014-2020 metų programos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, finansus nukreipiant vaikų auginimui šeimose.  

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas profesorius Dainius Pūras teigė, kad  pažangios valstybės institucinės globos atsisakė dėl dviejų priežasčių – tai bene brangiausiai valstybei kainuojanti sistema, be to, įrodyta, kad vaikų namuose sukuriama terpė pažeidinėti jų teises.

„Gerai, kad ministerija sudaro darbo grupes problemoms spręsti, bet pirmiausia būtinas bendras politinis sutarimas neskatinti didžiųjų globos namų plėtros. Permainų reikia siekti pradedant nuo valstybinių kūdikių namų reformos – jie neturėtų auginti vaikų kitiems globos namams“, – teigė D. Pūras.

Lietuvoje valstybinėse globos įstaigose auga maždaug 4000 vaikų, jose aptarnaujančiame personale dirba maždaug 3500 darbuotojų. „Šiandien vienam vaikui globos namuose prižiūrėti valstybė per mėnesį gali skirti 2500 litų. Kodėl tų pačių pinigų negalime nukreipti globai šeimose? Jeigu įstatymuose pirmenybė teikiama globai šeimose, nesuprantama, kodėl valstybės politika finansinę paskatą vis tiek teikia būtent institucinei globai“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?