„Už rugsėjo mėnesį dauguma mokytojų uždirbo mažiau. (...) Ką mes supratome, ir greičiausiai taip įvyks, kad pakeltų spalį atlyginimus, reikia sumažinti rugsėjį“, – trečiadienį sakė ji per opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdį.
J.Kiškienės teigimu, vieni mokytojai tvirtino gavę 100 eurų mažesnį darbo užmokestį, kiti – 60 eurų, treti – 50 eurų mažiau.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai priklausanti mokytoja BNS sakė, kad mokyklų vadovai nurodė įvairias priežastis, kodėl taip nutiko.
„Vienos sakė, kad pasikeis, išmokėjom ne visą sumą, kitos teigia, kad nesumokėjom už darbą su specialiųjų poreikių vaikais, trečiose mokyklose buvo derinamos kolektyvinės sutartys ir keitėsi sąlygos. Buvo daug visokių išgalvotų, sumąstytų priežasčių“, – teigė J.Kiškienė.
Rugsėjo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė šių metų mokytojų atlyginimams papildomai skyrusi 14 mln. eurų. Anot jos, savivaldybių mokyklas turėjo pasiekti papildomi 11 mln. eurų mokytojų atlyginimams, įgyvendinant antrąjį etatinio darbo užmokesčio etapą, ir 3 mln. eurų – dėl etatinio skiriami neformaliojo švietimo, profesinių, valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams.
Žemynos progimnazijos mokytoja taip pat sakė, kad ministerijos prašymu mokytojai du mėnesius skaičiavo savo realų darbo laiką. Paaiškėjo, jog jie darbui skiria mažiausiai penkiomis valandomis ilgiau negu jiems yra atlyginama.
Anglų kalbos progimnazijoje mokanti pedagogė taip pat teigė iki šiol nežinanti, ar savo mokykloje turi visą etatą, ar tik dalį.
„Toks absurdas, esame visiškame chaose“, – sakė ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Andrius Navickas tvirtino, kad derybos dėl kolektyvinės sutarties vyksta sunkiai, jas planuojama baigti šią savaitę.
„Jeigu sutarimo su konkrečiais siekiais nebus, planuojame kitą savaitę iš derybų trauktis ir inicijuosime kolektyvinio ginčo pradžią“, – sakė jis.
A.Navickas kritikavo ir patobulintą etatinio mokytojų apmokėjimo sistemą. Pasak jo, palikta per daug landų piktnaudžiavimui ir neūkiškumui.
„Tenka apgailestauti, kad daugelyje mokyklų kuriami netikri etatai, pavyzdžiui, mokyklų administracija užsirašo sau tas bendruomenines valandas. Mokyklos vadovas veda posėdį, jis turi etatą kaip vadovas ir dar kaip mokytojas rašo sau bendruomenines valandas, kad dalyvauja posėdyje“, – pasakojo profsąjungos pirmininkas.
Konservatorių frakcijos posėdyje dalyvavusi Medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad pernai išsikovoję algų pakėlimą šiemet yra užmiršti.
„Užmigę metai“, – sakė ji.
Ž.Gudlevičienės teigimu, žadamo atlyginimo padidėjimo realiai šiemet nebus arba bus labai nedidelis, nes įstaigos neturi tam lėšų.
„Vyriausybės programa buvo labai graži, turėjo būti nustatyti realūs paslaugų įkainiai, bet tų stambiųjų darbų pasigedome. (...) Jeigu būtų peržiūrėti, sutvarkyti įkainiai, ir atlyginimai būtų ženkliai padidėję“, – sakė ji.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė savo ruožtu tvirtino, kad socialinių darbuotojų atlyginimai visuomet buvo ir liko vieni mažiausių tarp viešojo sektoriaus dirbančiųjų.
„Atsakingiems politikams kažkodėl atrodo, kad dirbti su neįgaliaisiais, su rizikos šeimomis, su benamiais, su vaikais, netekusiais globos, yra labai lengva“, – ironizavo ji.
Pasak J.Tamašauskienės, 2018 metais Utenoje socialinio darbuotojo atlyginimas tebuvo 500 eurų, nors tai yra profesionalas su aukštuoju išsilavinimu.
Susitikimas su viešojo sektoriaus profsąjungų atstovais surengtas artėjant kitų metų valstybės biudžeto svarstymui Seime.
