„Sutarėme tęsti diskusiją ir galbūt ieškoti tinkamiausių sprendimų toms konkrečioms mokykloms. Ir sutarėm grįžti prie šito klausimo pusės mėnesio bėgyje“, – BNS šią savaitę sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
Jis drauge su ministre Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį susitiko su mokyklų ir savivaldybių atstovais iš Vakarų Lietuvos, prašančiais atšaukti nuo šių metų rudens įsigaliojančius 2021 metais numatytus reikalavimus III-IV gimnazinių klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as.
Išimtys dėl klasių dydžių taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.
„Kol kas nuomonė pakankamai kategoriška, vengiama žiūrėti į alternatyvas, kurias siūlo ministerija. Tikrai tų alternatyvų esam pasiūlę ne vieną, bet kol kas matom, kad tikrai nėra gal to visiško konstruktyvumo šitoms alternatyvoms, kurias ministerija siūlo“, – teigė I. Gaižiūnas.
„Galbūt čia toks žemaičių bruožas, nežinau geras ar blogas, tas kategoriškas užsispyrimas. Kartais jis jaučiasi, bet tikrai pokalbis buvo konstruktyvus“, – pridūrė jis.
Pasak viceministro, sprendimai tarp naujajai taisyklei nepritariančių mokyklų ir Švietimo ministerijos privalo būti atrasti iki mokslo metų pradžios.
Kiek anksčiau šį mėnesį maždaug 5 tūkst. žmonių pasirašė rezoliuciją, prašančią atšaukti įsigaliojančius reikalavimus ir įteikė ją Švietimo ministerijai.
Ministerija prašymą atšaukti reikalavimus atmeta ir siūlo mokykloms kitus variantus: steigti kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, reorganizuoti gimnaziją, prisijungiant prie kitos gimnazijos skyriaus, steigti jungtinę gimnaziją arba leisti registruoti mokinius kitos įstaigos registre, tačiau toliau juos mokyti savo gimnazijos patalpose.