Seimo rinkimuose po antrojo turo TS-LKD turi 50 mandatų (vienas mandatas – ant klaustuko dėl to, kad Utenoje bus perskaičiuojami balsai – aut.), Liberalų sąjūdis 13, Laisvės partija – 11 mandatų. Tai reiškia, kad dešiniosios partijos turės 74 atstovus.
Atsižvelgiant į tai, konservatoriai galėtų pretenduoti į 9,5 ministro portfelio, Liberalų sąjūdis – į 2,5 ministro portfelio, Laisvės partijai laimėti mandatai žadėtų 2 ministrus naujojoje Vyriausybėje.
L.Bielinis: nieko negavusieji gali užsiimti sabotažu
Tačiau 15min pašnekovai teigia, kad, nepaisant to, jog konservatoriai yra palankiausioje derybinėje pozicijoje, matematika nebus pirmoje vietoje.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis 15min pirmadienį sakė, jog natūralu, kad tie, kurie turi daugiausiai mandatų gali pretenduoti į daugiausiai postų.
„Egzistuoja tam tikros formulės ir netgi mažiausia frakcija, įeinanti į koaliciją, gali tikėtis tam tikrų pozicijų savo nariams, nes kitu atveju frakcija paprasčiausiai gali gal ne pasitraukti, bet bendravimas gali tapti rizikingas. Nieko negavę jie gali ignoruoti daugelį dalykų, kitaip tariant – užsiimti sabotažu“, – kalbėjo politologas.
L.Bielinis pabrėžė, kad dalijantis valdžią nebus skaičiuojamos tik ministerijos, bet ir pozicijos Seime, kurios taip pat yra labai svarbios ir įvairios.
„Konservatoriai turi būti labai suinteresuoti tuo, kad tie, kurie yra jų sąjungininkai, jaustų, kad jų tikslai ir jų interesai yra realizuojami ir kad tokiu būdu nevyksta kažkokios konfliktinės situacijos vien tik dėl to, kad viską nori pasiimti ir visur nori dominuoti konservatoriai“, – pabrėžė L.Bielinis.
Pašnekovas pridūrė, kad, jo nuomone, konservatoriai sugebės blaiviai pažiūrėti į situaciją ir atsižvelgs į savo partnerius.
M.Baltrukevičius: svarbu neuždelsti
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius 15min pirmadienį teigė, kad abi liberalų partijos tikrai supranta, kad be jų valdančioji dauguma neįmanoma ir jos mėgins šį faktorių išnaudoti.
„Aišku, aritmetika – visiškai TS-LKD pusėje, nes abi liberalų partijos kartu sudėjus turi dvigubai mažiau vietų. Bet tai nereiškia, kad jiems nepavyks išsiderėti gerų sąlygų, nes reikia tos paramos“, – pabrėžė jis.
M.Baltrukevičiaus teigimu, nepaisant to, kad dabar iš trijų partijų matome gerą valią susitarti, derybos nebus tokios paprastos.
Be to, anot jo, papildomą spaudimą darys pandemijos kontekstas.
„Įsivaizduokite, kaip atrodys situacija, jei didėja sergamumas, o čia kažkas dėl vienos ar dviejų ministerijų nesutaria ir dėl to niekaip nesuformuojama nauja Vyriausybė. Na, tai tokio scenarijaus niekas nenori“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad liberaliosios partijos galimybių spausti konservatorius tikrai turės.
„Proto ribose suvokdamos, kad to susitarimo reikia per daug neuždelsti ir jo apskritai labai reikia“, – teigė politologas.
Liberalų sąjūdis apie postus kalba iki derybų
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį po apsilankymo pas prezidentą Gitaną Nausėdą sakė, jog į būsimas derybas dėl postų partija eis be raudonų linijų. „Pirmiausia esame pasiruošę išklausyti koalicijos partnerius, postų sau nesame numatę“, – sakė jis.
Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė pirmadienį kalbėjo, kad dėl kėdžių svarbu susitarti su koalicijos partneriais, o įvardinti trokštamas ministerijas, anot jos, būtų neatsakinga.
Nelaukę derybų dėl valdžios Liberalų sąjūdžio vadovai visiems, kas tik klausosi, noriai pasakoja, kokių postų sieks. Labai atvirai vardijamos ir ministerijos ir kandidatai į ministrus. Partija nurodo ketinanti siekti trijų postų Vyriausybėje – į ekonomikos ir inovacijų ministrus siūlysianti Kauno mero patarėją Simoną Kairį, į aplinkos apsaugos – partijos pirmininkės pavaduotoją Simoną Gentvilą, o švietimo ministro kandidato partija neatskleidžia, bet tvirtina turinti labai gerą pretendentą.
Partija dar sekmadienio vakarą taip pat deklaravo sieksianti Seimo pirmininko posto, į kurį jau yra numatę partijos pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Nematau čia nieko tokio nuodėmingo.
„Nematau čia nieko tokio nuodėmingo“, – kad partija viešai reiškia savo norus, įvertino L.Bielinis.
Anot jo, partija deklaruoja derybinę poziciją, o po derybų pamatysime, ar Liberalų sąjūdis sugebės susiderėti taip, kaip jie nori.
M.Baltrukevičiaus teigimu, įvardintus pageidaujamus portfelius galima laikyti pradine derybine pozicija, tačiau išankstinis gana aukštų reikalavimų kėlimas nėra pats gražiausias signalas koalicijos partneriams.
„Iš A.Armonaitės, kuri daugiau apie darbus nei apie postus kalba, galima suprasti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra tos ministerijos, kurių abi liberalios partijos norėtų. Manau, kad ir TS-LKD taip pat būtų ne pro šalį abi jas pasiimti. Susitarimas dėl postų tikrai nebus paprastas dalykas“, – pabrėžė jis.
O kaip dėl Sveikatos apsaugos ministerijos?
Politologas M.Baltrukevičius teigė, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos reikšmė tokia didelė, kokia dar iki šiol nebuvo.
„Matomumo, aišku, irgi prideda šis postas. Nors matėme, kad Aurelijui Verygai tai nelabai padėjo rinkimuose“, – pridūrė jis.
M.Baltrukevičiaus teigimu, visgi svarbiausia, ne kuri partija pretenduos į Sveikatos apsaugos ministeriją, bet kas galės pasiūlyti jai geriausią vadovą.
„Galbūt mes nesužinosime, gal ir pasiliks derybose tos galimos kandidatūros. Tačiau aš manau, kad būtų logiškiausias variantas pasitarti tarpusavyje, kas kokius specialistus galėtų pasiūlyti, tada jau nuspręsti, kuris iš jų turėtų didžiausią kompetenciją. Nes visuomenės lūkesčiai tokie, kad norime stipraus, profesionalaus ministro“, – kalbėjo jis.
Pavienių sąjungininkų kaina būna neproporcingai didelė
Kol kas naujos valdžios dauguma – trapi, 74 mandatai.
L.Bielinio teigimu, prie šio skaičiaus kol kas nereikėtų prisirišti, dauguma nebūtinai turės 74 balsus, gali būti, kad prie valdančiųjų prisijungs pavieniai Seimo nariai.
„Nefiksuokime to 74 skaičiaus, jis gali padidėti. Yra 4 save savarankiškai iškėlę, yra kažkokių nepasitenkinimų ir kažkokių ambicijų tose frakcijose, kurios dabar yra opozicijoje, iš jų gali pasitraukti nariai – visko gali būti. Tikrai dar sulauksime ir pamatysime visokiausių kombinacijų, kurios tai iškils, vėl pasikeis. Vienu žodžiu tai – gyvenimas“, – kalbėjo L.Bielinis.
Žvelgiant istoriškai pavieniai veikėjai nėra toks dalykas, į kurį gali labai atsiremti.
M.Baltrukevičiaus teigimu, natūralu, kad valdantieji ieškos daugiau sąjungininkų, tik viena bėda, kad tokiais atvejais tų pavienių sąjungininkų paramos kaina būna neproporcingai didelė už vieną vienintelį balsą.
„Matyt, ne vienas politikas susidomėtų: Algirdas Butkevičius yra deklaravęs, kad kodėl gi ne, ir Vytautas Bakas, Domas Griškevičius turbūt yra prie tų politikų, kurie tokią galimybę tikrai svarstytų. Yra tos galimybės praplėsti, bet žvelgiant istoriškai pavieniai veikėjai nėra toks dalykas, į kurį gali labai atsiremti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis priminė, kad „valstiečiai“ turėjo Naglio Puteikio, Povilo Urbšio paramą, bet tai baigėsi ne pačiomis gražiausiomis spalvomis.
„Partnerystę patikimiau megzti partijų lygyje“, – patikino jis.
