Sausio pradžioje feisbuke pradėta dalintis tinklalapio zibainis.lt publikacija, kurioje patariama, kaip atskirti tikrus ryžius nuo dirbtinių. Publikacija socialiniame tinkle parodyta per 700 tūkst. kartų, o 1,6 tūkst. feisbuko vartotojų tekstu dalinosi savo naujienų sraute.
Zibainis.lt publikuotame tekste rašoma, kad dėl itin didelės ryžių paklausos pasitaiko atvejų, kuomet šie yra padirbinėjami. Tokie ryžiai esą gaminami panaudojant bulvių krakmolą ir plastiko priemaišas. Tokio produkto maistingumą autoriai prilygina naudai, gaunamai kramsnojant polietileno maišelį.
„Deja, kiekvienas gali parduotuvėje nusipirkti netikrų ryžių, niekas nuo to neapsaugotas“, – tvirtinama tekste.
Publikaciją lydėjo aibė komentarų – pasigesta maisto kokybės priežiūros institucijų dėmesio, piktintasi ryžius maisto ruošimui naudojančių mažiau pasiturinčių gyventojų dalia. Tiesa, veltui.
Dėl galimo ryžių klastojimo skundų nebuvo gauta.
Importo šaltinis
Netikrų ryžių iš Kinijos Lietuvos vartotojams baimintis nereikėtų. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą ryžiai iš Kinijos nėra importuojami. Vertinant importo vertę, ryžių už didžiausią sumą į mūsų šalį pateko iš Mianmaro. Tiesa, ryžiai iš Kinijos Lietuvą galėjo pasiekti per, pavyzdžiui Lenkiją ar Latviją.
Tačiau dirbtinių ryžių kelyje mūsų lėkščių link stovi maisto kokybės prievaizdai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), maisto skyriaus vyriausios specialistės ir maisto produktų inspektorės Algintės Serapinienės, skundų dėl galimo ryžių klastojimo Lietuvoje gauta nebuvo.
„Per pastaruosius 3 metus skundų dėl netinkamos ryžių kokybės Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) gauta po 1–2 per metus. Vartotojai skundėsi dėl ryžių pakuotėse aptiktų kirmėlių, kandžių, tačiau skundai nepasitvirtino. Dėl galimo ryžių klastojimo skundų nebuvo gauta.“, – atsakyme 15min teigė A.Serapinienė.
VMVT taip pat tikrina į Lietuvą importuojamus ir į mūsų šalies rinką jau patekusius ryžius. 2017–2019 m. dėl didžiausius leistinus kiekius viršijančių pesticidų likučių Lietuvoje uždrausta parduoti 30 tonų ryžių iš Indijos ir 24 tonos ryžių iš Brazilijos.
9 metai melo
Faktų tikrinimo tinklalapio snopes.com duomenimis, informacija apie iš plastiko ir bulvių mišinio pagamintus ryžius plisti pradėjo 2011 m. Informaciją anglų kalba išplatino tinklalapis rawstory.com, tiesa, šiame pažymima, kad informaciją platina Singapūro ir Vietnamo žiniasklaida.
Iki šiol nė vienas masinės dirbtinių ryžių gamybos atvejis nėra įrodytas. Pavyzdžiui, BBC 2017 m. publikavo tekstą, klausiantį, kodėl žmonės vis dar tiki plastikinių ryžių mitu, nors įrodymų jam pagrįsti niekas taip ir nepateikė.
Vartotojai skundėsi dėl ryžių pakuotėse aptiktų kirmėlių, kandžių, tačiau skundai nepasitvirtino.
Socialiniuose tinkluose ir internete netrūksta vaizdo įrašų, kuriuose galima matyti, kaip iš ryžių suvynioti gniutulai atšoka nuo žemės. Tačiau, pasirinkus tinkamą ryžių rūšį bei paruošimo būdą, tą patį galima padaryti ir su natūraliai užaugintu grūdu.
BBC publikacijos autorius taip pat pastebi, kad plastikas – brangesnis už ryžius, todėl ekonominės logikos tokioje ryžių pakaitalų gamyboje nedaug.
Dirbtinių ryžių mitas arčiausiai tiesos buvo priartėjęs 2016 m., kuomet pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia, esą Nigerijos Lagoso uoste buvo sulaikyta 2,5 tonos padirbtų ryžių. Mažiau žiniasklaidos dėmesio sulaukė žinia, kad ištyrus konfiskuotus ryžius nepavyko įrodyti šiuose esant dirbtinių priemaišų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
