„Galima nuspėti, kad svarbiausi klausimai yra saugumo: dėl išorinių grėsmių ir vidinio pasirengimo. Manau, bus paliesta tema apie šauktinių grąžinimo būtinybę, taip pat kiti saugumo aspektai – informaciniai, propagandos“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas.
Su tuo sutinka ir politologai Bernaras Ivanovas bei Mažvydas Jastramskis, pasak kurių, prezidentės metiniame pranešime išties turėtų atsispindėti geopolitiniai klausimai, taip pat įvykiai Ukrainoje.
„Natūralu tikėtis, kad turėtų būti nemažai kalbama apie užsienio politiką ir Lietuvos padėtį, tarptautinių žaidėjų pozicijas. Šiame pranešime tikiuosi globalumo (klausimų) ir kad bus kalbama ne tik apie Lietuvos problemas“, – sako M.Jastramskis.
Kita vertus, anot M.Jastramskio, po lėktuvo An-2 tragedijos dėmesio gali sulaukti ir valdžios institucijos. „Prezidentė visą laiką save pozicionavo kaip žmogų, kuris kovoja už institucijų skaidrumą ir kad Lietuvoje valdžia būtų arčiau žmogaus, taigi ji gali apie tai kalbėti, atsižvelgdama apskritai į mūsų valstybinių institucijų susvetimėjimą visuomenės atžvilgiu“, – svarsto M.Jastramskis.
T.Janeliūno teigimu, prezidentė išties gali parodyti silpnas valdžios institucijų vietas: „Turbūt nėra tokių valdžios institucijų, kurios dirbtų visiškai nepriekaištingai ir nesulauktų jokios kritikos, taigi, matyt, klausimas, kurios bus labiau sureikšmintos ir kas bus labiau iškelta į kritikos taikiklį.“
Kaip teigia T.Janeliūnas, metiniame pranešime gali būti užsiminta ir apie vyriausybės nuveiktus darbus bei tai, kad jai lieka vis mažiau laiko iki kadencijos pabaigos.
„Turėtų būti primenama apie tam tikrus darbus, kurie dar nėra padaryti, nes dabar yra kaip tik tas laikas, kai vyriausybei tai turėtų būti primenama“, – sako politologas.
M.Jastramskio manymu, artėjant 2016-ųjų Seimo rinkimams, gali atsirasti ir daugiau aštresnių pasisakymų vyriausybės adresu, esą viskas priklauso nuo to, su kuo prezidentūra norėtų dirbti po 1,5 metų.
Politologas B.Ivanovas spėja, kad gali kliūti ir kai kurioms politinėms jėgoms, pavyzdžiui, Darbo partijai. Tačiau, pasak T.Janeliūno ir M.Jastramskio, ši tema gali jau būti išsemta.
„Kiek verta laikyti Darbo partijos reikalus scenos viduryje? Galbūt neverta tiek kreipti dėmesio, nes šiai partijai tai gali būti į naudą. Sunku prognozuoti, kas dedama į pranešimą, bet, mano požiūriu, „darbiečiams“ neturėtų būti skiriama labai daug dėmesio“, – tikina M.Jastramskis.
„Tas klausimas yra ne toks reikšmingas visų metų kontekste“, – pritarė T.Janeliūnas.
Pasak politologo M.Jastramskio, skaitydama metinį pranešimą, prezidentė gali užsiminti, kad Lietuva vejasi išsivysčiusių valstybių klubą, tačiau gali būti akcentuojamos ir išliekančios problemos – didelis atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių ir pan.
Ar kalbės apie Lenkiją?
Politologas B.Ivanovas spėja, kad D.Grybauskaitė greičiausiai nepaminės santykių su Lenkija. „Jei paminėtų, tai būtų proveržis. Vengimas minėti Lenkiją yra labai keistas. To greičiausiai nebus, o tai, manau, mums didžiulė nelaimė, nes Lenkija – svarbus mūsų partneris. Prezidentės pasisakymai yra gana santūrūs ir logiški, bet, kai pasisuka kalba apie Lenkiją, kažkas pasikeičia“, – teigia B.Ivanovas.
Savo ruožtu M.Jastramskis svarsto, kad dabar, kai Lenkija turi naują prezidentą, būtų labai gera proga pasisakyti.
Savo ruožtu M.Jastramskis svarsto, kad dabar, kai Lenkija turi naują prezidentą, būtų labai gera proga pasisakyti.
„Šiek tiek dėmesio tam gali būti skiriama, žvelgiant į ateitį, kalbama apie tai, kad reikėtų stiprinti ir gerinti santykius su artimiausiais kaimynais. Tai gali būti įvilkta į Ukrainos-Rusijos klausimus ir siejama būtent su tuo, kad tokioje padėtyje Lietuvai reikia sąjungininkų ir yra atsivėręs neblogas galimybių langas „perkrauti“ santykius su Lenkija“, – LRT.lt kalbėjo M.Jastramskis.
T.Janeliūno teigimu, gali būti paminėta, kad Lenkija yra tokioje pat saugumo ar nesaugumo zonoje, kaip ir Lietuva, tačiau esą kol kas nėra akivaizdžių požymių, kad staiga visa mūsų užsienio politika būtų pasisukusi į Lenkiją.
„Nemanau, kad ir prezidentė tam skirtų ypač daug dėmesio“, – įsitikinęs T.Janeliūnas.
Prezidentė D.Grybauskaitė tradicinį metinį pranešimą skaitys ketvirtadienį Seime. Jame pateiks įvykių vertinimus vidaus ir užsienio politikos srityse.
„Šiame metiniame pranešime, kaip ir ankstesniuose, bus dėliojami akcentai, kas pavyko, kur reikia pasitempti, ties kuo reikėtų labiau susitelkti ir priimti būtiniausius sprendimus“, – sako Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. Tai bus šeštasis iš eilės ir pirmasis šią kadenciją D.Grybauskaitės metinis pranešimas.
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
