Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai. Praėjusiais metais šalies vadovė metinį pranešimą skaitė birželio 11 d. Konstitucijoje nėra numatyta, kada metinis pranešimas turėtų būti skaitomas.
„Nors prezidentūra aiškina, kad pranešimas yra paankstintas tam, kad nepersiklotų tiesiogiai su rinkimų kampanija, kol prezidentė netapo rinkimų kampanijos dalyve, aš manau, kad tai tiesiog gudravimas. Tai bus rinkiminis metinis pranešimas“, – įsitikinęs apžvalgininkas V.Bruveris.
D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė šią savaitę teigė, kad prezidentė vykdo konstitucinę pareigą apžvelgti vidaus ir užsienio politikos aktualijas, taip pat temas, kurios aktualios ir svarbios kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Anot V. Bruverio, tikėtina, kad prezidentė savo pranešime mėgins nubrėžti ilgesnę perspektyvą – tiek Lietuvos, tiek savo veiklos. „Brėš tam tikrą retrospektyvą ne tik šių metų, bet ir visos kadencijos. Nesitikiu, kad bus kalbama atvirai apie klaidas, trūkumus. Daugiausia, ką ji gali pasakyti, tai kad tam tikrų dalykų ji nespėjo padaryti, bet dėl to kalti priešai, todėl netiesiogiai prašys rinkėjų mandato, kad tuos darbus padarytų“, – svarsto V. Bruveris.
Politologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius su juo sutinka – metiniame pranešime esą greičiausiai bus sudėti akcentai, kurie leis įvertinti visą prezidentės kadenciją.
Didžiausias dėmesys – užsienio politikai
Portalo LRT.lt kalbintų politologų nuomone, didžiąją prezidentės metinio pranešimo turinio dalį, ko gero, sudarys užsienio politikos klausimai.
„Šių metų pranešime bus daug daugiau dėmesio užsienio politikai dėl įvykių Ukrainoje, tarptautinių santykių krizės Europoje. Be to, užsienio politika – gana neutrali sritis, prezidentė jos lauke gali pasigirti tam tikrais darbais, nors nebūtinai ji yra juos pati padariusi. Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungai (ES), šiuo metu yra aktyvi Ukrainos krizės reikaluose, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose renginiuose“, – aiškina A. Krupavičius.
Pasak politikos apžvalgininko V. Bruverio, išties būtų keista, jei prezidentė pagrindinio dėmesio neskirtų užsienio politikai, nes tai jai priklauso ir pagal kompetenciją.
„Ankstesniuose metiniuose pranešimuose to būdavo mažoka, daugiau buvo kalbama apie prezidentui tiesiogiai nepriklausančius ar visiškai nepriklausančius dalykus, žadant žmonėms nerealius dalykus, o šiemet situaciją diktuos pati tikrovė“, – LRT.lt kalbėjo V. Bruveris.
Politologo Kęstučio Girniaus manymu, metiniame pranešime greičiausiai bus akcentuojama, kad toliau integruojamės į Europą, o Lietuvos vaidmuo tarptautinėse organizacijose per pastaruosius penkerius metus yra pagerėjęs, nors tai esąs bendras nuopelnas.
Proga pasisakyti dėl gynybos finansavimo
Politologas K. Girnius svarsto, ką prezidentė pasakys apie gynybos išlaidų didinimą, nes šiuo klausimu esą ji niekada nebuvo adekvačiai pasisakiusi. „Prieš trejus metus net ir tyčiojosi iš NATO reikalavimo ar prašymo, kad valstybė skirtų 2 proc. BVP gynybai. Tai čia bus įdomu, ar ji kritikuos save ir Vyriausybę už tai, kad skelbiame, jog gyvename pavojingoje kaimynystėje, bet faktiškai nieko nedarome“, – svarsto K. Girnius.
Iki šiol visi valstybės vadovai buvo labiau linkę kritikuoti Seimą ar Vyriausybę, bet per mažai kritikavo prezidentūros veikimą. Blogai, kad prezidentai paprastai nepraneša, kokie gali būti jų ketinimai dėl ateinančių metų
Politikos apžvalgininkas V. Bruveris taip pat mano, kad D. Grybauskaitė turėtų pasisakyti dėl gynybos finansavimo.
„Kas kitas, jei ne prezidentas, šioje situacijoje turėtų pagaliau pasakyti, kad metas baigti žaisti, laikas pradėti realias diskusijas dėl gynybos finansavimo. Politinės jėgos sutaria, kad jis yra skandalingai per mažas, tačiau realių diskusijų, kaip didinti, kokiais tempais ir iš kokių lėšų, ar tai apskritai įmanoma, – trūksta. Todėl tokiame kontekste, koks yra dabar, tai labai gera proga ir tinkama erdvė prezidentei pasisakyti šiuo klausimu, galbūt pateikti kažkokią viziją ar programą, kaip tai turėtų būti daroma“, – teigia politikos apžvalgininkas.
Pasak V. Bruverio, būtų logiška, jei prezidentė pratęstų temą ir dėl „darbiečių“, tačiau jos metiniame pranešime greičiausiai nebus.
„Jei prezidentė sako, kad turi informacijos, jog konkrečiai partijai įtaką daro Kremlius, tarsi būtų logiška tikėtis kažkokių pokyčių. Tačiau ši situacija pakrypo nesuprantama lietuviška linkme tuo požiūriu, kad pareiškimas buvo tėkštelėtas, valdančioji koalicija lyg sukilo ir pradėjo reikalauti įrodymų, bet viskas buvo įvyniota į vatą. [...] Prezidentės pareiškimas buvo padarytas emociniame kontekste, vargu ar ji išdrįs šią temą dar kartą liesti metiniame pranešime“, – abejoja apžvalgininkas.
Tiek V. Bruveris, tiek A. Krupavičius tikina, kad metiniame pranešime greičiausiai atsiskleis ir tradicinės temos – kova su korupcija, Vyriausybė ir strateginiai sprendimai, teismai, teisėtvarka; esą tikėtina, kad prezidentė ką nors pasakys ir dėl referendumų. Tuo metu K. Girnius teigia, kad bus įdomu, ką prezidentė kalbės apie energetinę nepriklausomybę, ar palies neišspręstą atominės elektrinės klausimą, ar pažers pastabų dėl skalūnų dujų.
Pasigenda kritikos prezidentūrai
Politologas K.Girnius teigia pasigendantis šalies vadovų savikritikos. „Iki šiol visi valstybės vadovai buvo labiau linkę kritikuoti Seimą ar Vyriausybę, bet per mažai kritikavo prezidentūros veikimą. Blogai, kad prezidentai paprastai nepraneša, kokie gali būti jų ketinimai dėl ateinančių metų. Jei tai pasakytų, po metų būtų galima kritikuoti, pats prezidentas galėtų vertinti savo darbą, bet tos praktikos Lietuvoje nėra ir vargu ar greitai bus“, – svarsto politologas K. Girnius.
Šalies vadovės pranešimas numatytas ketvirtadienio darbotvarkėje. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Pagal tradiciją, kartu su Lietuvos parlamento nariais metinio prezidentės pranešimo klausosi Vyriausybės vadovas ir ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos teismų, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, miestų ir rajonų merai, kiti svečiai.
D.Grybauskaitė šalies prezidente buvo išrinkta 2009-ųjų gegužės 17 d., inauguruota liepos 12 d.
Dabartinė šalies vadovė siekia antros kadencijos. Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 d.
