Savo rašte „Drąsos kelio“ atstovai J.Milerių kaltina Konstitucijos pažeidimais ir Seime įvesta cenzūra.
„J.Milerius politiniais motyvais Seime įvedė sovietinius laikus menančią žodžio laisvės cenzūrą ir pradėjo varžyti jam nepatinkančių signatarų ir Seimo narių teises ir laisves“, – rašoma „Drąsos kelio“ rašte Seimo pirmininkui, kurį pasirašė parlamentarai Neringa Venckienė, Valdas Vasiliauskas, Jonas Varkala, Aurelija Stancikienė, Vytautas Matulevičius ir Povilas Gylys.
„Drąsos kelio“ atstovai skundžiasi esą Seimo kancleris J.Milerius dėl politinių priežasčių parlamento tinklalapyje neišplatino signataro Zigmo Vaišvilos kalbos, pasakytos Sausio 13-osios dienos minėjime Seime. Šioje kalboje Z.Vaišvila kritikavo valstybės prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Drąsos kelio“ atstovai prašo V.Gedvilą užtikrinti, kad „Seime baigtųsi politinė cenzūra“ , o, jei darbo organizavimas nepasikeis, teikti Seimui kanclerio J.Milerio atstatydinimo klausimą.
Be to politikai skundžiasi, kad J.Milerius neįvykdė jų prašymo išversti visuomeninės komisijos išvadas dėl Garliavos įvykių paaiškindamas, kad Seimo vertimų biuras verčia tik su Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbu susijusius dokumentus.
„Nuo kada ir kokiais teisės aktais remiantis kanceliarijos bukletai, ir albumai tapo svarbesni už Seimo narių veiklą, susijusią su Konstitucijoje numatytu jų atstovavimu piliečiams ir konstitucinės santvarkos saugojimu?“ – į Seimo pirmininką kreipiasi „Drąsos kelio“ frakcijos nariai.
Jie prašo V.Gedvilą užtikrinti, kad „Seime baigtųsi politinė cenzūra“ , o, jei darbo organizavimas nepasikeis, teikti Seimui kanclerio J.Milerio atstatydinimo klausimą.
Seimo pirmininkas V.Gedvilas nurodė šį raštą apsvarstyti Seimo valdybai. Tai ji turėtų padaryti šį penktadienį.
A.Patackas gina kanclerį
Belaukiant valdybos posėdžio sujudo vienintelis šio rašto nepasirašęs „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Algirdas Patackas.
Jis parengė savo kreipimąsi į Seimo valdybą, kuriame gina J.Milerių. Po šiuo raštu iki penktadienio renkami Seimo narių ir signatarų parašai. Parlamentaras įsitikinęs, kad jų surinks kur kas daugiau nei po savuoju raštu surinko jo frakcijos kolegos.
A.Patacko parengtame rašte teigiama, kad Z.Vaišvilos kalba, dėl kurios cenzūravimo kaltinamas J.Milerius, buvo publikuota Seimo svetainėje, todėl „Drąsos kelio“ frakcijos narių priekaištai neturi pagrindo. Taip pat pažymima, kad J.Milerius tinkamai atlieka savo, kaip Seimo kanclerio pareigas.
A.Patackas 15min.lt teigė J.Milerių pažįstantis nuo seno ir esąs visiškai tikras, kad savo darbą kancleris atlieka gerai.
„Visada yra įtampa tarp norminių aktų ir politikų spaudimo. Mano supratimu, jis sugeba šiuos dalykus suderinti“, – sakė A.Patackas.
Aplaužė ragus
Seimo kancleris J.Milerius su dabartine „Drąsos kelio“ atstove A.Stancikiene santykius buvo priverstas aiškintis dar praėjusios kadencijos Seime. Tuomet ji priklausė parlamentarų grupei „Už teisingumą Lietuvoje“, o šios grupės nariai į parlamentą būriais vedėsi neaiškios reputacijos asmenis, rengė neaiškias konferencijas ir eikvodami mokesčių mokėtojų pinigus darėsi savireklamą, nesusijusią su Seimo narių veikla.
Seimo kancleris J.Milerius, sunerimęs dėl parlamentarų saugumo, tuomet kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas pagalbos užtikrinant sklandų Seimo darbą.
Kartą Seimo kancleris buvo uždraudęs grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ nariams Seimo salėje už mokesčių mokėtojų pinigus rengti visuomeninės komisijos dėl Garliavos įvykių komisijos posėdį paaiškindamas, kad tai nėra su Seimo nario veikla susijęs renginys. Tačiau politikai J.Mileriaus neklausė ir vis tiek sukvietė žmones į parlamento pastatą.
Užklupo nemalonumai
Siekis atstatydinti – ne vienintelė pastaruoju metu J.Milerių kamuojanti problema. Šių metų sausį jis tapo įtariamuoju baudžiamojoje byloje dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje.
Tiesa, laiku, kai iš Seimo kasos kasininkė R.Petkelienė pasisavimo 440 tūkst. litų , J.Milerius dar buvo tik parlamento Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius.
Pats J.Milerius yra sakęs, kad įtarimai jam pateikti dėl to, kad 2008 metų rugpjūčio 1 dieną dirbo komisijoje, kuriai buvo pavesta suskaičiuoti pinigus Seimo kasoje.
Tiesa, jis sako pats pinigų nė neskaičiavęs, tik pasirašęs po komisijos parengtu dokumentu, kad kasoje nėra trūkumo.
Dėl dingusių pinigų yra nuteistos buvusi Seimo kasininkė R.Petkelienė ir buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė O.Goluskaitė. Joms skirta po dvejus metus laisvės atėmimo.
Paaiškėjo, kad R.Petkelienė skolino O.Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos, o ši juos teigia pralošusi kazino.