Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ prezidento prašo pataisas pasirašyti.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ su Klaipėdos miesto ir apskrities profesine sąjunga, o taip pat Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis 1,5 tūkst. gaisrininkų, policininkų, viešojo saugumo darbuotojų, pasieniečių ir muitininkų, prezidento prašo kriterijus įteisinančias Darbo kodekso pataisas vetuoti, mes jos sudaro dirbtines biurokratines kliūtis socialiniam dialogui bei pažeidžia Tarptautinę darbo organizacijos konvenciją.
„Sandrauga“ sako, kad pataisose įžvelgiamas akivaizdus vienos organizacijos protegavimas, o Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas teiga, kad iškreipiama esminė profesinių sąjungų lygiateisiškumo sąvoka.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, kaip BNS teigė jo vadovas Vladimiras Banelis, iš principo sutinka, kad tokie kriterijai būtų, tačiau prieš juos įtvirtinant siūlo atlikti profsąjungų sistemos reviziją ir numatyti perinamąjį laikotarpį, po kurio kriterijai įsigaliotų.
„Prieštaraujame pačiam procesui ir tam, kad nevyko jokia diskusija. (...) Viena organizacija nueina pas Seimo narę, kuri buvo tos organizacijos narė, per ją užregistruoja, viską suderina“, – BNS teigė V.Banelis.
Jis abejojo, ar didžiosios profsąjungos pateikia teisingus duomenis, kiek iš tikrųjų turi narių.
„Viename Trišalės tarybos posėdžių viceministrė (Eglė) Radišauskienė net įspėjo, kaip koks policininkas, kad profsąjungos teiktų teisingus duomenis“, – kalbėjo V.Banelis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS nurodė, kad Seimo nustatyti kriterijai nėra griežti, o juos turėsiančios atitikti profsąjungos „turės padirbėti“.
„Visada atsiras tokių mažų profsąjungų, kurios neatitiks kriterijų. Jas pataisa privers šiek tiek pasitempti, jungtis į didesnius junginius arba patiems didėti ir tada atitiks kriterijus“, – sakė I.Ruginienė.
Seimas nustatė kriterijus, kuriuos atitiksiančios profesinės sąjungos bus pripažintos nacionalinėmis ir joms būtų lengviau derėtis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Darbo kodekso pataisos numato, kad nacionalinio lygmens profsąjungomis galėtų būti pripažintos organizacijos, veikiančios mažiausiai trejus metus, vienijančios ne mažiau kaip 15 proc. visų profsąjungų narių, turinčios ne mažiau kaip penkis darbuotojus, atstovaujančios bent septynių skirtingų šakų darbuotojams, o jų nariai veikia dviejuose trečdaliuose Lietuvos.
I.Ruginienė BNS anksčiau yra sakiusi, kad siūlomi kriterijai yra klasikiniai, kuriais „vadovaujasi visa Europa“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija dabar vienija apie 50 tūkst. darbuotojų iš 25 ūkio šakų, „Solidarumas“ – apie 20 tūkst. žmonių iš 14 ūkio šakų. Trečiai pagal dydį „Sandraugai“ priklauso 15 tūkst. darbuotojų iš maždaug 10 ūkio šakų, o Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga vienija maždaug 9,5 tūkst. narių iš septynių ūkio šakų.