Apie tai interviu savaitraščiui „15min“ pareiškė Vilniaus šilumos ūkio tinklų direktorius Arūnas Keserauskas. Jis neslėpė skeptiškai vertinantis koncerno „Dalkia“ ir jos konkurentės bendrovės „Fortum“ ketinimus sostinėje investuoti šimtus milijonų litų į naujas biokuro jėgaines.
– Vilniaus tarybos opozicija vis prabyla apie būtinybę nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį ir perimti jį savivaldybės nuosavybėn. Ar yra pagrindo tokiems sprendimams?
– Tai, kas yra įrodoma argumentais, yra dalykiniai svarstymai, o kas neįrodoma – politikavimas. Šiuo atveju opozicija, sakydama, kad reikia nuomininką išvaryti ir tuomet bus pigesnė šiluma, kuria politinį šou, neparemtą jokiais argumentais.
Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija nežiūri, koks yra šilumos tiekėjo pavadinimas, ji žiūri remdamasi savo rodikliais į duomenis, kuriuos šilumos tiekėjas pateikia. Turto nuomos kaštai nėra įskaičiuoti į tarifą, tai yra mokama iš „Vilniaus energijos“ pelno. Todėl sakyti, kad susigrąžinus šilumos ūkį būtų pigesnė šiluma, nėra jokio pagrindo. Tarifas būtų tas pats.
Argumentas, kad savivaldybės įmonė nesiektų pelno, taip pat nėra teisingas. Vienas iš šaltinių didinti investicijas yra pelnas. „Vilniaus energija“ investavo labai daug pinigų vos išsinuomojusi turtą ir mes jiems vis dar skolingi apie 80 mln. Lt, kuriuos nuomininkai tikisi atsiimti gaudami amortizacijos mokestį.
Kainų metodikoje pelnui yra numatyti 5 proc., juos gauna visi Lietuvos šilumos ūkiai, kitas klausimas, kur tas pelnas naudojamas. Vilniaus savivaldybė iš nuomininko kasmet gauna apie 2,5–3 mln. Lt nuomos mokestį.
– Teisėsauga atliko kratas su „Vilniaus energija“ susijusiose įmonėse, įtariama, kad galėjo būti neteisėtai didinama šilumos kaina. Ar tai nėra pagrindas nutraukti Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartį?
– Įtarimus galima pareikšti bet kam – tiek jums, tiek man. Visa esmė yra, ar jie kuo nors pagrįsti. Palikime tai tiems, kurie dirba.
– Artėja 2016-ieji, kai dėl reikalavimų apriboti taršą Vilniaus šilumos ūkis negalės likti toks, koks yra. Kaip jį reikėtų modernizuoti? Kurie projektai yra pasistūmėję toliau kalbų?
– Prieš beveik dvejus metus savivaldybė atsisakė pratęsti nuomos sutartį ir taip išspręsti visas problemas.
Remiantis mūsų skaičiavimais, tai gali būti apie 800 mln. Lt. Reikia sulaukti, kokį modelį investuotojas pasiūlys, kad vėliau galėtų atgauti savo pinigus. Manome, kad tikriausiai tai bus koncesija.
Valstybė yra įsipareigojusi iki 2016 metų padaryti taip, kad Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE–3) atitiktų gamtosauginius reikalavimus, bet investicijų į šį projektą nenumatė.
Vadinasi, mums kito kelio nelieka, kaip tik skelbti konkursą ir laukti investuotojų, kurie ateitų ir modernizuotų elektrinę taip, kad ji atitiktų gamtosauginius reikalavimus. Kitu atveju elektrinę gali tekti paprasčiausiai uždaryti, kaip buvo padaryta su Ignalinos AE.
Konkurso sąlygos turi būti paruoštos iki rugpjūčio 31 dienos. Dabar dirbame su konsultantais, norime kuo greičiau parengti sąlygas ir pradėti procesą. Manau, kad norinčiųjų investuoti į tokį ūkį eilės nebus, teks ieškoti investuotojų ir juos motyvuoti.
Vilniaus savivaldybės taryba dar 2008 metais priėmė sprendimą nuo dujų pereiti prie biokuro, o perėjus prie biokuro Vilniaus šilumos ūkis 2016 metais įsigaliosiančios direktyvos reikalavimus atitiks. Konkurso sąlygose planuojame tris pagrindinius momentus: atitikimas direktyvai, perėjimas prie biokuro ir kuo palankesnės šilumos kainos vartotojams.
– Savivaldybė skelbs tarptautinį konkursą Vilniaus šilumos ūkiui modernizuoti, nors ūkis iki 2017 metų yra išnuomotas koncernui „Dalkia“. Ar šis konkursas nėra skirtas tik koncernui „Dalkia“?
– Jau į konkurso sąlygas teks įrašyti, jog gali dalyvauti bet kas, ir tada spręsime, ar nutraukti dabartinę sutartį, ar imtis kažkokių kitokių sprendimų.
– Gali būti, kad bus nutraukta dabartinė šilumos ūkio nuomos sutartis?
– Gali būti ir toks variantas. Tokius pasirinkimus mes turime, šalys atsisėda ir susitaria. Nereikia to atmesti.
– Kiek investicijų prireiks modernizuoti Vilniaus šilumos ūkį?
– Galiu kalbėti tik preliminariai. Remiantis mūsų skaičiavimais, tai gali būti apie 800 mln. Lt. Reikia sulaukti, kokį modelį investuotojas pasiūlys, kad vėliau galėtų atgauti savo pinigus. Manome, kad tikriausiai tai bus koncesija. Ateis operatorius, investuos savo pinigus, per numatytą laikotarpį juos atsiims ir paliks mums toliau valdyti savo šilumos ūkį.
– Jeigu pertvarkius Vilniaus šilumos ūkį VE–3 bus deginamas biokuras, ar turi prasmės bendrovių „Dalkia“ ir „Fortum“ kalbos apie naujas biokuro jėgaines? „Dalkia“ teigia norinti investuoti 500 mln. Lt, „Fortum“ – 700 mln. Lt.
– Ketinimų daug kas išsako. Galiu pasakyti savo nuomonę: aš į tokius ketinimus žiūriu tik kaip į ketinimus. Ketinimais čia nieko nepamaitinsi. Aš į bendrovių „Dalkia“ ir „Fortum“ pasiūlymus investuoti labai didelius pinigus ir tiekti šilumą pigiau žiūriu kaip į konkurentų siūlymus. Mes šioje srityje varžysimės: kai mūsų gaminamos šilumos kaina modernizavus ūkį nebus didelė, įdomu, kaip bus su tais ketinimais investuoti.
– Kaip į šilumos ūkį bus integruota ir kokios įtakos šilumos kainai turės prie Gariūnų suprojektuota atliekų deginimo gamykla?
– Kalbėti, kad išrūšiuotų šiukšlių deginimas padarys kokią nors įtaką šilumos kainai, nesiryžčiau. Kadangi Vilnius pasirinko pirmiausia šiukšles rūšiuoti, o tik tada deginti, kiekiai bus labai nedideli.
Vilniaus šilumos tinklai yra atliekų deginimo įmonės akcininkai, turime 49 proc. akcijų. Kas statys gamyklą, nėra nuspręsta. Drauge su atliekų deginimo bus statoma ir rūšiavimo gamykla. Išrūšiuotos šiukšlės turi būti kažkur deginamos.
– Nuolat kartojama, kad už šildymą brangiai mokame dėl to, jog gyvename nerenovuotuose daugiabučiuose namuose. Ar yra vilties, kad renovacijos programa pajudės iš mirties taško?
– Laukėme laukėme, bet, atrodo, mana iš dangaus nepradėjo byrėti. Vyriausybė nepadarė to, ką turėjo padaryti, tad savivaldybės vėl pradeda ieškoti būdų, kaip gyventojams pasiūlyti modelius, kurie skatintų renovuoti savo būstą.
Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projekte numatyta, kaip bus bandoma išjudinti renovaciją. Rengiame pasiūlymų paketą ir netrukus pasiūlysime gyventojams ESCO modelį.
Pagal ESCO modelį gyventojai neprisiima finansinės rizikos, ją prisiimtų arba Vilniaus šilumos ūkio tinklai, arba mūsų programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Mes turėtume surasti finansavimą, kad galėtume daliai namų pritaikyti ESCO modelį ir padėtume gyventojams išspręsti problemas. ESCO modelio esmė tokia: leisti renovuoti savo namą ir nemokėti daugiau kas mėnesį, negu mokama dabar, o po tam tikro atsipirkimo laikotarpio mokėti mažiau ir gyventi civilizuotai. Tik nenorime užsibrėžti konkrečių terminų, kad per dvejus ar trejus metus būtinai renovuosime visus Vilniaus namus. Taip tikrai nebus.
