Apie tai pirmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Tik viename bute gyvsidabrio koncentracija neviršijo leistinos, o kituose ją viršijo 6–30 kartų“, – rašoma centro pranešime.
NVSC pabrėžia, kad net ir toks leistinos koncentracijos viršijimas nėra siejamas su galimais ūmiais sveikatos sutrikimais, o nustatyta aukščiausia gyvsidabrio koncentracija yra 240 kartų mažesnė už ūmiai pavojingą gyvybei koncentraciją.
Penkių aukštų namo gyventojams specialistai rekomenduoja intensyviai vėdinti patalpas.
Pirmadienio pavakarę BNS žurnalistei apsilankius prie minimo namo, nemaža dalis apatinių butų gyventojų buvo plačiai atvėrę langus, įėjimas į rūsį buvo užtvertas „STOP“ juosta, šalia namo stovėjo policijos automobilis.
„Vėdinant gyvsidabrio garai pašalinami iš patalpų į aplinkos orą, o žemesnė patalpų temperatūra neleis gyvsidabriui garuoti. Taip pat būtina laiptines, patalpų grindis plauti gyvsidabrį surišančiomis medžiagomis (efektyvūs chloro preparatai), kadangi gyvsidabris prilimpa prie batų padų ir galėjo taip būti išnešiotas po visas patalpas. Siūlome pašalinti ir durų kilimėlius (pradžioje į atvirą balkoną)“, – rašoma pranešime.
Daugiabučio namo rūsio patalpose Vilniuje, Naujamiesčio rajone, pirmadienį iš viso buvo rasta, pirminiais duomenimis, apie 5 kilogramai gyvsidabrio, jį surinko atvykę ugniagesiai. Surinktą gyvsidabrį turėtų išsigabenti įmonė „Grinda“, paskui jis bus išvežtas utilizavimui.
Pranešimas apie rastą pavojingą metalą buvo gautas 8.47 valandą.
Ugniagesių duomenimis, šio buto gyventojas galėjo išlieti talpą, jie ketino patikrinti butą, bet jame buvęs vyras ugniagesių neįsileido. Į patalpas ugniagesiams gelbėtojams pavyko patekti tik iškvietus policiją, padedant pareigūnams.
Dėl įvykio gyventojai nebuvo evakuoti, kadangi į rūsį ir į laiptinę iš lauko patenkama per atskirus įėjimus.
Gyvsidabris yra sidabriškai baltas blizgantis skystas metalas. Patekęs į organizmą gyvsidabris kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, raumenyse, kauluose ir trikdo jų funkcijas, sukelia kepenų atrofiją, inkstų kanalėlių nekrozę, slopina aminorūgščių sintezę, kalcio apykaitą, seleno įsavinimą.
