„Kibernetinė erdvė neturi sienų ir yra nuolat išnaudojama bei puolama įvairių agresyvių veikėjų, todėl labai vertiname Danijos priimtą sprendimą deleguoti savo nacionalinius kibernetinio saugumo ekspertus. Tai didina mūsų galimybes gintis kibernetinio saugumo srityje “, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Savo ruožtu Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas padėkojo Lietuvai už lyderystę projekte ir pabrėžė, kad tai pirmasis PESCO projektas po Danijos sprendimo prisijungti prie ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos. „Džiaugiuosi, kad nuo šiol ir per ES turėsime galimybę prisiimti didesnę atsakomybę ir prisidėti prie mūsų bendro Europos saugumo“, – teigė jis.
Tai patvirtinantį dokumentą ministrai pasirašė šiuo metu Tolede (Ispanija) vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime.
Nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra nuolatinis pajėgumas, kuris gali būti panaudotas tiek ES viduje, tiek remiant ES partnerius ir ES karines bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas. Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos jau buvo aktyvuotos padėti Moldovai bei ES karinei misijai Mozambike.
Nuo šiol kibernetinio greitojo reagavimo komandą sudaro nacionaliniu lygmeniu deleguoti kibernetinio saugumo ekspertai iš – Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Belgijos, Slovėnijos ir Danijos.
Šis pajėgumas gali būti naudojamas kaip atsakas į kibernetinius incidentus ir krizes bei kaip prevencinė priemonė (pvz. pažeidžiamumo vertinimui, rinkimų stebėjimui ir kt.).
Lietuvos vadovaujamas kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų. 2021 m. gegužę šis projektas pasiekė pilną operacinį pajėgumą.
