– Kodėl išvykote iš Lietuvos ir ką veikiate Danijoje?
– Galėčiau išskirti tris čia gyvenančių imigrantų grupes. Vieni iš Lietuvos išvyksta dėl ekonominių, kiti – socialinių priežasčių, o treti – dėl pokyčių troškimo. Aš čia atvykau studijuoti.
Šiuo metu dirbu su dviem projektais. Pirmąjį pradėjau pernai. Tai – alternatyvių investicijų platforma. Investuotojai gali pasirinkti, kur investuoti, stebėti, kaip keičiasi investicijos. Antrą projektą su kolega pradėjome prieš porą savaičių. Tai – Danijos rinkai skirta internetinė parduotuvė.
– Jūsų investavimo platformoje gali investuoti bet kuris žmogus ar ji skirta tik tiems, kurie gerai išmano finansų rinką?
– Priklauso nuo to, į kurį projektą nori investuoti. Vienų atneštas pajamas gali pasiimti kada tik panorėjęs. Kiti trunka ilgiau, tad gautas pajamas galima pasiimti per 3–4 metų laikotarpį. Treti – ilgalaikiai, pavyzdžiui, startuoliai. Dar svarbi suma, kurią žmogus pasiruošęs investuoti. Investuoti galima ir 5 eurus, tad, manau, tą daryti gali bet kas.
– Į kokius projektus galima investuoti jūsų platformoje?
– Kadangi remiamės dalinimosi ekonomika, tai mūsų platformoje žmonės skolina žmonėms. Taip pat ir investuoja į įvairias kompanijas. Turint mažesnį biudžetą populiariau investuoti į paskolas arba sutelktinius fondus, tai reiškia, kad vienam žmogui reikiamą sumą surenka daugybė investuotojų. Taip pat vieno žmogaus investuojama suma išdalinama kelioms paskoloms, tai reiškia, kad jei vienas skolininkas tampa nemokiu, pelnas gaunamas iš kitų skolininkų.
Investuoti galima ir 5 eurus, tad, manau, tą daryti gali bet kas.
– Investicijų būdų pasirinkimas jūsų platformoje itin gausus. Kaip sugalvojote vienoje vietoje pateikti tiek daug pasiūlymų?
– Planavome pradėti nuo įmonių kapitalo valdymo. Iš pradžių turėjo būti tinklaraštis, kuriame dalijamasi naujienomis, pastabomis apie įmones ir panašiai. Dalyvaujant konferencijose, bendraujant su kolegomis, išsivystė daugiau idėjų. Rinkoje nebuvo siūloma vartotojui tiek daug informacijos vienoje vietoje, kiek siūlome mes.
– Ar daug lietuvių naudojasi jūsų paslaugomis?
– Projektas nėra skirtas Lietuvos rinkai, tačiau turime ir lietuvių vartotojų.
– Kuo verslo reklama Danijoje skiriasi nuo kitų šalių?
– Reklama visose šalyse – panaši. Danijoje, kaip ir visur, svarbu pažinti vartotoją. Nors danai puikiai kalba ir supranta anglų kalbą, jie labiau pasitiki danų kalba siūloma produkcija ar paslaugomis. Taip pat jiems labai svarbi kokybė. Jei panašus produktas kainuos mažiau, bet kokybė bus prastesnė, jie rinksis brangesnį. Dar Danijoje išskirtinis dėmesys skiriamas komunikacijai. Jei bendrovė prastai bendrauja su vartotojais, jiems ji atrodo nepatikima.
– Teigiate, kad emigrantai užsienyje sudaro neigiamą įspūdį apie Lietuvą, kodėl taip sakote?
– Žiniasklaidoje imigrantai pateikiami ne iš pačios gražiausios pusės. Retai pamatysi sėkmės istorijų, verslininkų, kuriems pasisekė. Dažniausiai pabrėžiamas mūsiškių nusikalstamumas.
Nors bendrame kontekste lietuviai nusikaltimų nepadaro labai daug, visuomenėje susiformavusi kitokia nuomonė. Dažnai pasakius, iš kokios šalies esu, žmonės kreivai nusišypso. Danams Lietuva ir apskritai Baltijos šalys nesisieja su geromis emocijomis. Pats esu su tuo susidūręs, tačiau manau, kad tai žiniasklaidos suformuota nuomonė. Statistiniais duomenimis, Skandinavijos šalyse lietuviai – vieni iš pirmųjų pagal nusikalstamumą.
Jei panašus produktas kainuos mažiau, bet kokybė bus prastesnė, jie rinksis brangesnį.
– Kaip manote, dėl ko lietuvių bendruomenė Danijoje – maža?
– Manau, čia gyvena ne daugiau nei 10 tūkst. lietuvių. Danų kalba – gana sunki. Daugelis atvykusių jos taip ir neišmoksta.
Tarkim, emigruoti į Angliją – patogiau, mat daugelis anglų kalbos mokosi dar mokykloje. Manau, kad kalbos spragos – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių lietuviai palieka šią šalį. Nors danai kalba angliškai, tai dar nereiškia, kad jie noriai bendraus šia kalba. Nemokant kalbos sunkiau integruotis ir susipažinti su vietos kultūra. Taip užsidaroma savo bendruomenėje, jaučiama socialinė atskirtis, todėl daug sunkiau gyventi.
– Kokius samdomus darbus Danijoje dirba lietuviai?
– Nauji imigrantai dažniau renkasi nekvalifikuotus darbus. Į šalį atvykusių savo srities specialistų procentas – labai nedidelis. Geresnio gyvenimo ieškantys imigrantai dirba visiškai nekvalifikuotą darbą. Studijuoti atvykę dirba trumpalaikius darbus, puse etato. Tie, kurie nusprendžia pasilikti šalyje, dažniausiai ieško darbo pagal savo specialybę.
Statistiniais duomenimis, Skandinavijos šalyse lietuviai – vieni iš pirmųjų pagal nusikalstamumą.
– Kaip galėtumėte apibūdinti algų ir pragyvenimo lygio santykį Danijoje?
– Minimalaus atlyginimo Danijoje kaip ir nėra. Jei darbdavys mokės mažiau, nei nustatytas minimumas už valandą, jo niekas nebaus. Vidutinis atlyginimas šiuo metu yra apie 30 tūkst. Danijos kronų (4034,20 euro) per mėnesį prieš mokesčius. Tačiau tiek uždirba aukštą kvalifikaciją turintys žmonės.
Pragyvenimo lygis čia tiesiogiai susijęs su šalies dalimi, kurioje gyveni. Pavyzdžiui, sostinės regione kainos bene dvigubai didesnės, nei kituose. Labiausiai skiriasi nuomos bei paslaugų, o, produktų kainos – panašios. Taip pat produktai kainuoja labai panašiai, kaip ir Lietuvoje.
– Dėl ko, jūsų manymu, Danija masina migrantus?
– Pirmiausia – socialinės garantijos. Čia labai išvystyta socialinės apsaugos sistema, tad nereikia jaudintis, kad jei neteksi darbo, žlugsi.
Gaunant net minimalų atlyginimą galima puikiai gyventi, neskaičiuoti išlaidų maistui, drabužiams, įsigyti automobilį, kartais pakeliauti. Taip pat šalies ekonomika stipri, labai didelis dėmesys skiriamas išsilavinimui bei ekologijai.
