Pratybos yra vienos didžiausių šiemet Baltijos šalyse. Jau penktadienio popietę pratybas stebintys NATO vertintojai turės paskelbti savo verdiktą dėl trišalio Baltijos bataliono, į kurio sudėtį įeina Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariai, pasiruošimo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose. Budėjimą batalionas turėtų pradėti kitų metų pradžioje.
Pratybų organizavimas – iššūkis
„Negaliu žinoti, ką nuspręs vertintojai. Tačiau bendras mano įspūdis apie pratybas yra labai neblogas“, – ketvirtadienį Latvijos kariuomenės Adažių karinėje bazėje sakė Danijos divizijos vadas generolas majoras Agner Rokos. Jis taip pat nuo kitų metų pradžios vadovaus NATO greitojo reagavimo (NRF-14) sausumos komponentui, įeisiančiam į JAV divizijos sudėtį.
Baltijos batalionas buvo suformuotas 2007 m. bendru Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutarimu. Batalione kiekviena šalis atsako už savo nacionalinio kontingento aprūpinimą, logistinę paramą. Didžiausią karių kontingentą batalione sudarys lietuviai. Lietuviai ant savo pečių užsikrovė ir pagrindinę vertinamųjų pratybų „Baltijos erelis“ naštą.
Organizuoti tokio masto pratybas, suderinti tai, kas iki šiol atrodė sunkiai suderinama... Tai buvo iššūkis, – sakė V.Tamošaitis.„Tai mums buvo didžiulis iššūkis. Organizuoti tokio masto pratybas, suderinti tai, kas iki šiol atrodė sunkiai suderinama... Tai buvo iššūkis“, – teigia motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" vadas ir pratybų vadovas Vilmantas Tamošaitis.
Lietuva į pratybas delegavo ir daugiausia karių. Iš maždaug 1100 pratybose dalyvaujančių karių apie 40 procentų sudaro lietuviai.
Adažių poligonas buvo pasirinktas kaip labiausiai pritaikytas tokio masto pratyboms. Kariškiai teigia, kad bataliono dydžio karinį junginį normaliai išdėstyti, kad jis būtų paruoštas kariniams veiksmams, nei Pabradėje, nei Rukloje nėra įmanoma. Norėdami apibrėžti pratybų mastą, kariškiai pateikia trečiadienio pavyzdį. Tądien į aktyviosios fazės vietą išsirikiavusi pratybų dalyvių technikos kolona nutįso ... 10 kilometrų.
Vadas vertina palankiai
Danijos divizijos vadas generolas majoras A.Rokos, naujienų portalo 15min.lt paprašytas pasidalyti įspūdžiais apie Adažių poligone stebėtas pratybas, kurias organizavo Lietuva ir kuriose dalyvauja jo būsimi pavaldiniai, sakė kariuomenėje tarnaujantis jau daugiau kaip 20 metų.
„Mano patirtis mane išmokė, kad visada reikia kalbėtis su kareiviais. Kariuomenėje visada labai svarbus tarpusavio bendravimas, – atsakydamas teigė generolas majoras. – Kariuomenėje labai svarbu, kad priėmus sprendimą, jis pasiektų pačią svarbiausią grandį – kareivį, kuris vykdo užduotį. Jei eilinis kareivis supranta, ką daro, jei jis suvokia užduoties tikslus, vadinasi, viskas veikia gerai. Noriu pasakyti, kad šiandien kalbėjau su kareiviais. Jie suvokia situaciją, žino, ką daro, žino, kodėl tai daro. Tad galiu pasakyti, kad mano įspūdžiai – teigiami."
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Pratybų akimirkos |
Kad pratybas galima vertinti teigiamai, tvirtina ir pratybų vadovas pulkininkas V.Tamošaitis. „Taktiniame lauke šiandien aš mačiau aukštą karių pasirengimą, pakankamą motyvaciją. Padaliniai gerai paruošti, tarpusavio bendradarbiavimas irgi labai geras“, – teigė V.Tamošaitis.
Pratybų vadovas teigia, kad iš pratybų kol kas iškrito tik vienas karys – sportuodamas jis patyrė traumą. „Nors trauma nėra labai baisi, buvo aišku, kad pratybose jis negalės dalyvauti, todėl išvyko namo. Dar vienas karys buvo susirgęs, bet jis jau pasveiko. Kol kas tai yra visi mūsų nuostoliai“, – juokavo pulkininkas.
Birželio 2 d. prasidėjusios pratybos baigsis ateinantį antradienį. Pratybos susideda iš trijų dalių: pajėgų integravimo, šiuo metu vykstančios aktyviosios fazės ir kovinio šaudymo, kuriuo pratybos pasibaigs.
Pratybų atstovas spaudai vyr. leitenantas Skomantas Povilionis Adažių poligone mokymus stebėjusiam 15min.lt žurnalistui sakė, kad oras karių iki šiol nelepino.
„Buvo tarsi užsakyta. Visą laiką buvo blogai, kai kariai būdavo lauke ir visą laiką geras – kai kariai grįždavo į savo dislokacijos vietą. Buvo ir lietaus, ir vėsių naktų. Bet dabar oras taisosi. Tiesą sakant, nėra blogo oro. Greito reagavimo pajėgų kariai privalo būti pasiruošę veikti bet kokiomis metereologinėmis sąlygomis“, – teigia pratybų atstovas spaudai.
Pajėgos buvo aktyvuotos du kartus
NATO greitojo reagavimo pajėgos, kuriose nuo kitų metų budėti turėtų pradėti ir Baltijos batalionas, – tai aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur išsiskleisti specialioms operacijoms vykdyti.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Pratybų akimirkos |
S.Povilionis teigia, kad realiai per gyvavimo laikotarpį greitojo reagavimo pajėgos savo pajėgumus plačiai panaudojo du kartus: po žemės drebėjimo Pakistane (tąkart į stichijos nuniokotą šalį vyko ir Lietuvos vandenalos specialistai). Kai JAV nusiaubė uraganas Katrina, buvo aktyvuotos greitojo reagavimo oro pajėgos.
„Vadinasi, kad pajėgos pajėgios vykdyti bet kokias operacijos. Tai nebūtinai turi būti karo veiksmai“, – teigia S.Povilionis. Greitojo reagavimo pajėgos – tai yra pirmos NATO pajėgos, kurios išsidėsto reikiamoje teritorijoje, iki atvykstant pagrindinėms Aljanso pajėgoms.
Tačiau nėra didelė prabanga tokioms mažoms šalims kaip Lietuva, Latvija ir Estija beveik pusantrų metų ruoštis, treniruotis ir važinėti į pratybas dėl pusmečio budėjimo, per kurį batalionas gali būti ir nepanaudotas?
„Geležinio vilko“ vadas pulkininkas V.Tamošaitis teigia, kad tikrai ne. „Karius vis tiek reikia ruošti, jiems reikia treniruotis. O jau kur tie paruošti ir treniruoti kariai panaudojami, sprendžia mūsų vadai. Jei kariai nebūtų panaudoti greitojo reagavimo pajėgose, jie ruoštųsi kam nors kitam“, – tvirtina pratybų vadovas.
