Liberalių pažiūrų premjeras Larsas Lokke Rasmussenas, buvęs valdžioje 14 iš pastarųjų 18 metų, pripažino pralaimėjimą, paaiškėjus, kad geriausiai pasirodė socialdemokratai, gavę 25,9 proc. balsų. Suskaičiavus visus balsalapius tapo aišku, kad kairiųjų blokas 179 vietų parlamente turės 91 mandato daugumą.
L.L.Rasmusseno Liberalų partija gavo 23,4 proc. balsų – beveik keturiais procentiniais punktais daugiau, palyginti su 2015 metų rinkimais. Tačiau dešinysis blokas turės tik 75 vietas.
„Rinkimai buvo išties geri, bet įvyks vyriausybės pasikeitimas“, – L. L. Rasmussenas vėlai trečiadienį sakė savo šalininkams.
Socialdemokratų lyderė ir tikėtina naujoji premjerė – 41 metų Mette Frederiksen – sakė, kad danai „pasirinko naują daugumą ir naują kryptį“.
L.L.Rasmusseno vyriausybę sužlugdė prieš imigraciją nusistačiusios Danijos liaudies partijos, neoficialiai palaikydavusios jo mažumos kabinetą priimant įstatymus, nuosmukis.
Danijos liaudies partijos, per pastaruosius du dešimtmečius rėmusios ne vieną dešiniąją mažumos vyriausybę mainais už griežtesnę imigracijos politiką, palaikymas nusmuko daugiau kaip perpus – iki 8,7 procento. Šis rezultatas partijai yra blogiausias nuo 1998 metų.
Jos vadovas Kristianas Thulesenas Dahlis rinkimų vakarą sakė šalininkams, kad partija pasirodė „nepakankamai gerai“ ir kad atsakomybė už tai tenka jam. Vis dėlto jis pridūrė norįs likti partijos lyderiu.
„Nepalieku laivo per audrą – prisiimu atsakomybę, kad vėl vesčiau partiją į priekį“, – kalbėjo jis.
Kadangi beveik visos kitos partijos perėjo prie griežtesnio požiūrio imigracijos klausimu, Danijos liaudies partija prarado savo unikalumą rinkėjų atžvilgiu.
Socialdemokratai, vėliausią kartą buvę valdžioje 2011–2015 metais, prieš balsavimą daugelio buvo laikomi favoritais.
Vedami M.Frederiksen – partijos veteranės, į parlamentą pirmąkart išrinktos, kai buvo 24-erių – socialdemokratai irgi pakeitė savo poziciją imigracijos tema.
Šio šimtmečio pradžioje M.Frederiksen smerkė Danijos politiką kaip vieną „griežčiausių Europoje“.
Tačiau jai vadovaujant socialdemokratai pernai pasiūlė siųsti prieglobsčio prašytojus į specialias stovyklas Šiaurės Afrikoje, kol bus nagrinėjami jų prašymai.
Daugumai partijų sutariant dėl griežtos imigracijos politikos, o Danijos ekonomikai tvirtai augant, esant menkam nedarbui ir stipriam biudžetui, socialdemokratai per rinkimų kampaniją susitelkė į klimato kaitos problemas ir gerovės valstybės apsaugą. Jie taip pat žadėjo atšaukti biudžeto išlaidų apkarpymus švietimui ir sveikatos apsaugai.
Laukia sunkios derybos
Dabar M.Frederiksen laukia ilgos derybos, per kurias ji sieks užsitikrinti paramą savo naujajai vyriausybei.
Savo pergalės kalboje socialdemokratų lyderė sakė ketinanti formuoti vienos partijos vyriausybę. Savo ruožtu kairiojo sparno partijos suskubo pateikti reikalavimų mainais už jų paramą.
„Norime ambicingos klimato politikos“, – sakė pagrindinės žaliųjų politinės jėgos – Socialistinės liaudies partijos – lyderė Pia Olsen Dyhr.
Jos partija trečiadienį surinko 7,7 proc. balsų ir gerokai pagerino savo rezultatą, palyginus su 2015 metų rinkimais, kai žalieji gavo tik 4,2 proc. balsų.
Kairiojo sparno partijos „ketina spausti Mette Frederiksen visais frontais“, savo vedamajame rašo konservatyvios pakraipos dienraštis „Jyllands-Posten“.
Sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti vasarį, parodė, kad 57 proc. danų, tarp jų Gustafas Lindegaardas, mano, jog būsima vyriausybė daugiau dėmesio turėtų skirti klimato kaitos problemoms.
18–35 metų respondentų grupėje net 69 proc. apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad klimatas turėtų tapti naujos vyriausybės prioritetu.
Socialdemokratai gali bendradarbiauti su dešiniuoju sparnu sprendžiant imigracijos klausimus, o su kairiaisiais – visais kitais klausimais.
Visgi dėl didžiulės politinės fragmentacijos partijai gali tekti ieškoti būdų sudaryti ilgalaikius aljansus stabilumui užtikrinti.
Danijos liaudies partijos populiarumo mažėjimas sutapo su dviejų naujų ultradešiniųjų partijų – „Naujosios dešinės“ ir antimusulmoniško „Griežtojo kurso“ – atsiradimu.
„Naujoj dešinė“ gavo 2,3 proc. balsų ir pateks į parlamentą. Tuo tarpu „Griežtajam kursui“ nepavyko peržengti minimalaus 2 proc. balsų slenksčio.
Danijos parlamentas – Folketingas – turi 179 vietas; iš jų po dvi priklauso šalies autonominėms teritorijoms Grenlandijai ir Farerų saloms.
Danai tradiciškai aktyviai balsuoja rinkimuose. Trečiadienį savo valią pareiškė 84,5 proc. rinkėjų. 2015-aisiais rinkėjų aktyvumas siekė 85,9 procento.
Socialdemokratai, vėliausią kartą buvę valdžioje 2011–2015 metais, prieš balsavimą daugelio buvo laikomi favoritais.
Vedami M.Frederiksen – partijos veteranės, į parlamentą pirmąkart išrinktos, kai buvo 24-erių – socialdemokratai irgi pakeitė savo poziciją imigracijos tema.
Šio šimtmečio pradžioje M.Frederiksen smerkė Danijos politiką kaip vieną „griežčiausių Europoje“.
Tačiau jai vadovaujant socialdemokratai pernai pasiūlė siųsti prieglobsčio prašytojus į specialias stovyklas Šiaurės Afrikoje, kol bus nagrinėjami jų prašymai.
Daugumai partijų sutariant dėl griežtos imigracijos politikos, o Danijos ekonomikai tvirtai augant, esant menkam nedarbui ir stipriam biudžetui, socialdemokratai per rinkimų kampaniją susitelkė į klimato kaitos problemas ir gerovės valstybės apsaugą. Jie taip pat žadėjo atšaukti biudžeto išlaidų apkarpymus švietimui ir sveikatos apsaugai.
