Kalnas peržiemos
Kultūros komiteto posėdyje klausimą dėl Gedimino kalno ekstremalios situacijos pristatė dr. Juozapas Blažiūnas, kultūros ministrės patarėjas, kuris kalbėdamas apie dabartinę situaciją rėmėsi Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) skelbiama informacija. Jis minėjo įrengtą lietaus nuotekų sistemą, sutvirtintus šlaitus, supiltą skaldą, pabrėždamas, kad visos šios priemonės yra laikinos. „Kalnas peržiemos“, – užtikrino ministrės patarėjas, tačiau taip pat teigė, kad sustoti negalima.
Pagrindinės problemos, anot kultūros ministrės patarėjo, yra tos, kad vakarinis šlaitas (tarp LNM ir Valdovų rūmų) nėra stabilus, o nestabiliausias yra pietrytinis šlaitas – ta vieta, kur yra imitacinė pilies sienos dalis, pastatyta sovietmečiu. „Būtina galvoti apie viso kalno kompleksinį tvarkymą, o ne atskirų šlaitų“, – teigė J.Blažiūnas.
Jis palygino kalno situaciją su automobiliu, kurio trys ratai sutvarkyti, o vienas suveržtas viela. „Todėl kol mašina nebus kapitaliai suremontuota, tol išliks grėsmė. Tas pats ir su Gedimino kalnu“, – teigė J.Blažiūnas.
Per trejus metus – 6,5 mln. eurų
Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas klausė J.Blažiūno, ar pasiteisino mintis kviesti užsienio specialistus, juk kalno tvarkymui skirti milijonai. „Darbai, kurie atlikti šiaurės vakarų šlaite, tikrai pasiteisino, šis šlaitas stabilus, suteikta dešimties metų garantija“, – užtikrino J.Blažiūnas, tikindamas, kad konkrečiau apie finansus galėtų kalbėti LNM atstovai.
Jo teigimu, tie žmonės, kurie atliko darbus, juos atliko gerai, tačiau gamta yra išdaigininkė.
Darbai, kurie atlikti šiaurės vakarų šlaite, pasiteisino, šis šlaitas stabilus, suteikta dešimties metų garantija, – sakė J.Blažiūnas.
Šių metų pasiekimas ir yra sutvarkytas šiaurės vakarų šlaitas: lietaus vandens surinkimo sistemos įrengtos, kad kuo mažiau vandens patektų į šlaitus, tokiu būdu sumažinant grėsmę, atlikti ir kiti darbai.
LNM atstovė Eglė Pekarskaitė teigė, kad Seimo narių įvardinti 6,5 mln. eurų yra ne šių metų išlaidos kalno tvarkymui, o trejų metų pinigai nuo pirmosios didelės nuošliaužos. Šiuo metu vyksta pirkimai, kurių tikslas – įsigyti darbus, apimsiančius tyrimus ir projekto, kaip sutvarkyti visą kalną, parengimą. Pasiūlymas gautas tik vienas, nors susidomėjusių iš pradžių buvo tikrai daugiau.
„Pasiūlymas yra per brangus perkančiajai organizacijai, vyksta derybų procesas“, – teigė LNM atstovė.
Visi Gedimino kalno piliakalnio sutvarkymo darbai truks 15 mėnesių, tad tai nebus vienerių metų darbai. Kokia šio objekto darbų vertė bus, nėra kol kas aišku, kadangi sutartis dėl darbų nėra pasirašyta. Pinigų prašoma ne tik kitais metais, bet ir 2020–2021 metais.
Pasigenda geologinių tyrimų
Jolanta Čižienė, Lietuvos geologijos tarnybos vadovė, pastebėjo, kad per dešimt metų, kiek jau problemos kalne kyla, nebuvo atliekami geologiniai tyrimai. „Visiems šiems darbams duodama dešimties metų garantija, tai negi po dešimties metų vėl turėsime tokią pačią situaciją? Tai retorinis klausimas“, – kalbėjo ji, apgailestaudama, kad geologiniai tyrimai nevykdomi ir dabar.
Ji pabrėžė, kad tvarkant kitus šlaitus, būtina atlikti geologinius tyrimus, kurie esą padėtų sutvarkyti problemines vietas žymiai pigiau pasirenkant priemones ir sprendimus pagal turimus rezultatus. Be tyrimų, Geologijos tarnybos atstovų teigimu, rengti projektą – ne XXI amžiaus sprendimas.
Vėl prabilo apie kalno perdavimą
Kultūros komiteto vadovas R.Karbauskis vėl prabilo apie tai, kad LNM neturėtų prižiūrėti kalno – esą jis neturi tam kompetencijų ir galimybių, o tokių dalykų, kad LNM kalba vieną, o Geologijos tarnyba kitką, net negali būti.
Jis teigė, kad kreipsis į Vyriausybę, kad pastaroji imtųsi veiksmų – Vyriausybė turėtų skubiai rengti posėdį ir spręsti, kas galėtų koordinuoti visą procesą. O dabar kalbėti apie tai, ar buvo gerai dirbama iki šiol, sunku, nes nebuvo projekto visam kalnui tvarkyti.
„Dabar mes vėl galime turėti situaciją, kai bus projektas, kuris bus atliekamas įmonės, neturinčios patirties, deramos kompetencijos, taip gali nutikti. Ir po kurio laiko galime atsidurti situacijoje, kai išleidome vėl daug pinigų, ir vėl turėsime Geologijos tarnybos teiginį, kad padaryta neaišku kas ir neaišku kaip, neaišku kokiam laikui. (...) Tad grįžtu prie to, kad turime siūlyti Vyriausybei skubiai rengti posėdį ir spręsti, kas vadovautų tam procesui, kas jį koordinuotų.
Tad grįžtu prie to, kad turime siūlyti Vyriausybei skubiai rengti posėdį ir spręsti, kas vadovautų tam procesui, kas jį koordinuotų, - sakė R.Karbauskis.
Lyderystės, kuri apimtų viską, nėra. Mes turime sistemą, kuri akivaizdžiai neveikia. Daugiau mes, kaip komitetas, ir negalime nieko pasakyti, be to, kad taip, kaip yra, toliau būti nebegali. Jeigu norime išleisti daugiau pinigų, turime turėti labai aiškią lyderystę, kurioje visos institucijos, atsakingos už šitą kalną ir išlaidas jam tvarkyti, prisiimtų atsakomybę“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Jis tuoj pat sulaukė komiteto nario V.Kernagio priekaišto, kad apie tą patį buvo kalbama ir prieš pusantrų metų – tuomet irgi ketinta perduoti kalno priežiūrą kitai institucijai, galbūt specialiai sukurti darbo grupę, bet niekas taip ir neįvyko.
R.Karbauskis vis dėlto tvirtino, kad dabar turime jau kitą etapą, kai bus atliekami dar didesni darbai, todėl sprendimų reikia, jog galėtume palikti kalną provaikiams: „Dabar moteriškėms užkraunama tokia atsakomybė, kurios jos negali panešti.“
Jis tikino, kad komitetas privalo kelti klausimą dėl kitokio proceso valdymo. Esą iki šiol atliekant darbus buvo situacija suvaldyta, bet toliau dirbant jau reikia naujų sprendimų dėl pertvarkyto valdymo. R.Karbauskis pažadėjo raštu suformuluoti poziciją ir siekti, kad po Naujųjų metų Vyriausybė surengtų specialų posėdį.
Vyriausybė aiškinsis
Išgirdęs, kad trečiadienį apie Gedimino kalną ketinama kalbėti ir Vyriausybės pasitarime, R.Karbauskis pažadėjo paskambinti premjerui.
Vyriausybė, savo pasitarime taip pat kalbėjusi apie Gedimino kalną, žada aiškintis, ar kalno tvarkymui skirtos lėšos buvo naudotos tinkamai, praneša BNS. „Mes, matyt, priiminėsime sprendimus kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kad būtų įvertinta, ar buvo tinkamai panaudotos lėšos“, – žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Premjeras taip pat tvirtino, jog kalno būklė yra „stabili, bet kelianti nerimą“. „Be to šlaito, kuris buvo sutvarkytas kapitaliai, kiti sprendimai buvo padaryti laikini ir dabar mes tiktai galime kalbėti, ar tie laikini sprendimai yra pakankamai tvarūs“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
R.Karbauskis su kitais komiteto nariais lankėsi Gedimino kalne pernai lapkritį. Tuomet apėję kalną jie apžiūrėjo vykdomus darbus. Tiesa, kaip tik tądien nuslinko dalis šlaito pietrytiniame šlaite ir šalia tvarkomos vietos užvertė taką.
LNM informacija
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM), kuriam ir priklauso Gedimino kalnas, paskutinį kartą informaciją apie kalno tvarkymą skelbė prieš kelias savaites – gruodžio 12 d. Pranešime rašoma: „Šiuo metu galutinai sutvarkytas Gedimino kalno piliakalnio šiaurės vakarų šlaitas. Lygiagrečiai 2017–2018 m. vykdyti avarijos grėsmės pašalinimo darbai pristabdė likusių šlaitų deformacijas, tačiau yra laikini – skirti būklės stabilizavimui iki bus galutinai parengtas ir įgyvendintas kompleksinis kalno tvarkybos projektas.“
Taip pat LNM teigia, kad nuolat vykdomos apžiūros ir įdiegta stebėsenos sistema rodo patenkinamą pritaikytų priemonių (skaldos sluoksnių, paviršinį gruntą tvirtinančių konstrukcinių tinklų, sausinamųjų drenažinių kanalų) būklę visuose šlaituose, išskyrus pietrytinį.
„Grunto judesiams nusistovėti sąlygas sudarė ir šiais metais ilgai trukęs mažai lietingas laikotarpis. Paskutiniai žymesni šlaitų grunto judesiai fiksuoti 2018 m. balandžio mėn., atsileidus sezoniniam grunto pašalui ir gruntui dar esant įmirkusiam. Paskutinės deformacijos Gedimino kalno šlaituose fiksuotos 2017 m. lapkričio pradžioje.
Pietrytinio šlaito ir neautentiškos pietrytinės gynybinės sienos būklė tuo metu išlieka sudėtinga, tačiau yra nuolatos stebima, ieškoma būdų jai stabilizuoti. Ekspertų komisijoje yra ieškoma racionalaus ir optimalaus varianto avarijos grėsmės pašalinimo darbams. Svarstomas ir dalies gynybinės sienos nuardymo variantas.
Šlaitų ir statinių stabilumo situaciją pablogintų ir blogos meteorologinės sąlygos – kelis kartus nei įprasta gausesnis kritulių kiekis, dažnas atlydis ir gausūs lietūs žiemos laikotarpiu“, – rašoma muziejaus pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad lėtas, ilgalaikis paviršinio supiltinio grunto slinkimas šlaitu žemyn (nuo 1 iki 3 cm per 7–8 mėn. laikotarpį) matomas ir analizuojant ilgalaikius grunto judesio daviklių rodmenis.
„Galutinis kalno sutvarkymas įmanomas tik įgyvendinus kompleksinį tvarkybos darbų projektą. Ekstremalioji situacija būtina iki bus pradėti minimi darbai, nes leidžia nedelsiant reaguoti į susidariusias situacijas“, – teigiama LNM pranešime.
Ekstremali situacija dėl Gedimino kalno nebuvo atšaukta.
Tvarkomo kalno būklę trečiadienį aptars ir Vyriausybė pasitarime.
