„Kur situacija yra pati prasčiausia, ministre, reikėtų kviestis į ministeriją steigėją, tiek savivaldybės merą, tarybos atstovus, ligoninės vadovybę, kad jie pristatytų savo matymą ir planą, kaip jie galėtų toliau gyventi, užtikrinti paslaugas, nes pradėjus taikyti faktinį apmokėjimą už suteiktas paslaugas, šitų ligoninių lauktų labai liūdnas likimas.
Tą reikia padaryti, išanalizuoti ir pritaikyti priemones, kurios COVID-19 komitete aptartos“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu kalbėjo premjeras S.Skvernelis.
Vyriausybė jau anksčiau įspėjo gydymo įstaigas, kad tos, kurios nesiims aktyviau atnaujinti paslaugų teikimo, sulauks finansinių pasekmių – jos neteks įprasto 1/12 apmokėjimo, bus atsiskaityta pagal faktiškai suteiktas paslaugas.
Pagal sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtiną įsakymą, nuo liepos 1-osios per mėnesį suteiktų stacionarinių paslaugų apimtys gydymo įstaigose turėjo pasiekti ne mažiau kaip 70 proc. planuojamos ataskaitinio laikotarpio sutartinės sumos, ambulatorinių paslaugų apimtys – ne mažiau kaip 80 proc.
-
SAM ragina gydymo įstaigas greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams
-
SAM: birželį poliklinikose paslaugų suteikta tik 6 proc. mažiau, nei pernai
-
Medikai: apsaugos priemonės perkamos algų sąskaita, nebus už ką pasiruošti antrai COVID-19 bangai
-
A.Veryga apie leidimą kaukių nedėvėti kavinėse: tvarka bus peržiūrima
Stacionarinių medicininės reabilitacijos paslaugų apimtys irgi turėjo būti didinamos, ir nuo rugpjūčio 1-osios turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. planuojamos ataskaitinio laikotarpio sutartinės sumos.
Patvirtintos nuostatos – rekomendacinio pobūdžio, tačiau esą turėjo drausminti.
„Įstaigos vadovui paliekama teisė pasirinkti, taikant finansavimo mechanizmą: ar jis pasirenka didinti iki rekomenduojamo dydžio ir gauna apmokėjimą už 1/12, ar jis dirba mažiau rekomenduojamo dydžio, bet gauna už faktiškai suteiktas paslaugas. Tokia rekomendacija, paremta finansinio mechanizmo, iš esmės yra drausminanti priemonė“, – anksčiau 15min nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Daugiau tiesioginių, mažiau nuotolinių konsultacijų
Tai, kaip atrodo liepos duomenys ir kaip gydymo įstaigos po karantino atnaujino planines paslaugas, trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu pristatė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.
Nors ir ne visos, gydymo įstaigos, pasak jo, liepos mėnesį padarė pažangą.
„Gydymo įstaigos sureagavo į Vyriausybės ir ministerijos raginimus pagerinti pacientams paslaugų prieinamumą, tačiau ne visos gydymo įstaigos vienodai“, – teigė VLK vadovas.
Kalbėdamas apie šeimos mediciną, jis pabrėžė, kad liepą, lyginant su birželiu, kontaktinių paslaugų teikimas įstaigose išaugo. Nuotolinių konsultacijų skaičius esą sumažėjo, tačiau vis tiek yra didesnis nei praėjusiais metais.
Specializuotos ambulatorinės paslaugos liepą, lyginant su birželiu, taip pat prieinamesnės, visgi ne visur.
„Jeigu palyginsime, kaip šitos paslaugos teikiamos skirtingose gydymo įstaigų grupėse ir kiek iš jų pasiekė tuos ministro įsakymu nustatytus 80 proc., matome, kad kiekvienoj įstaigų grupėj yra žalioje zonoje gydymo įstaigų, ir taip pat tokių, kurioms nepavyko pasiekti nustatyto lygmens.
Gal krenta į akis tai, kad daugiau negu pusė rajoninių ligoninių šitų paslaugų tiek neatnaujino. Kalbant apie privačias įstaigas, jų irgi pusė neatnaujino paslaugų“, – kalbėjo G.Kacevičius.
Vangesnės rajoninio lygmens ligoninės
Vertinant tai, kaip poliklinikos atnaujino specializuotų ambulatorinių paslaugų teikimą, jos rikiuojasi štai taip:
Taip atrodo ligoninių sąrašas:
G.Kacevičius pasakojo, jog brangieji tyrimai ir procedūros pacientams liepą taip pat buvo prieinamesnės nei birželį.
„Apskritai čia yra sritis, kur paslaugų teikimas yra beveik pasiekęs prieškarantininį lygį. Siūlysim ministrui gal galima tiesiog grąžinti įprastinę apmokėjimo tvarką šitom paslaugom, kadangi jau nebėra būtinybės skatinti pasiekti 70 ar 80 proc., kadangi viskas jau yra virš 90 proc.“, – kalbėjo VLK direktorius.
Dienos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, pasak jo, tai taip pat daro aktyviau, nors, pavyzdžiui, pusei rajoninio lygmens ligoninių nepavyko pasiekti rekomenduojamų apimčių.
Blogiausiai dienos paslaugų teikimą sekėsi užtikrinti Vilniaus Žalgirio klinikai, Kalvarijos ligoninei, Anykščių rajono savivaldybės ligoninei, Trakų ligoninei, Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninei, Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, taip pat – sostinės Antakalnio ir Centro poliklinikoms.
Kalvarijos ligoninėje – jokių stacionarių paslaugų
Su stacionarių paslaugų teikimu ligoninėse situacija nebloga, teigė G.Kacevičius. Visgi, anot jo, yra ligoninių, kurios nepasiekė rekomenduojamų darbų apimčių.
To nesugebėjo padaryti: Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Klaipėdos vaikų ligoninė, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, Šilutės ligoninė, Ignalinos rajono, Prienų, Elektrėnų, Pakruojo ligoninės.
Taip pat – Trakų, Kelmės, Gargždų, Kazlų Rūdos ligoninės. Kalvarijos ligoninė liepos mėnesį apskritai neteikė jokių stacionarių paslaugų.
„Liepos mėnesį ši ligoninė aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų visai neteikė, tiktai slaugą“, – 15min patvirtinto VLK atstovas Rimantas Zagrebajevas.
Vertindamas duomenis, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pasidžiaugė, kad gydymo įstaigos ėmėsi greičiau atnaujinti darbų apimtis, visgi nerimą esą kelia, jog tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras.
„Todėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu gydymo įstaigos įpareigotos tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones. Jeigu prisiskambinti nepavyktų, turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys – pacientui turi būti perskambinta“, – rašoma trečiadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
