„Geriu arbatą, bandau šiek tiek pailsėti“, – bendraudamas su 15min, sekmadienio vakarą sakė ieškomo jaunuolio tėvas.
Vakar buvo jau 22 diena, kai vilnietis Mindaugas Davidonis nenuleidžia rankų, dairydamasis savo sūnaus.
Kiekviena paieškų para sūnaus ieškantį tėvą iš naujo nustebina.
15min pašnekovas prasitarė, kad nei emociškai, nei fiziškai toli gražu nesijautė paliktas vienas bėdoje: kiekviena paieškų para Mindaugą iš naujo nustebina, kiek daug geranoriškai, empatiškai nusiteikusių žmonių stengiasi apčiuopiamai, kuo įmanydami, padėti.
„Kai kam įprastai tai yra jų verslas. Bet šiuo atveju aš tikrai esu nustebęs, kaip geranoriškai žmonės yra pasiryžę padėti, nereikšdami nei tiesmukų, nei net kokių nors paslėptų reikalavimų“, – santūriai pasidžiaugė sūnaus ieškantis tėvas.
Išskirtinio susitelkimo pavyzdžiu tapo ir pastarasis sekmadienis, kuomet į Mykolo paieškas Nerimi išplaukė iškart 5 laivai, kuriuose buvę žmonės turėjo sonarus bei echolotus.
M.Davidonis 15min papasakojo, koks buvo sumanymas, kas atlikta ir kokios svarbios informacijos per vasario 26-osios paieškas pavyko sukaupti.
„Daug žmonių siūlo pagalbą, kurie turi tą įrangą, bet reikia tų, kurie išmano, kaip ji veikia. Gerai, kad tokių atsiranda“, – sakė M.Davidonis.
Mykolo paieškų koordinatoriai buvo paskelbę, kad reikalinga pagalba tų, kas gali plaukti upe ir išmano povandeninę žvalgybą.
„Atsiliepė Evaldas Bubulis iš Pakruojo – jis turi laivus, echolotus, jis viskas puikiai išmano pats ir gali apmokyti kitus. Jis pats ir suorganizavo šią rimtą flotilę – prie jo dar prisijungė bendraminčiai, jie plaukė iš viso keturiomis valtimis. O mes plaukėme penkta valtimi, kurią mums davė katerių salonas „Laivynas“. Šios kompanijos echolotų ekspertas Saulius ir pats su mumis plaukiojo, apmokė mus, o paskui tą valtį mums paliko, tolimesnėms paieškoms.
Žodžiu, susibūrė rimta penkių laivų, su sonarais ir echolotais, patyrusių žmonių flotilė“, – papasakojo 15min pašnekovas.
– Kaip organizavote darbą?
– Buvo, kurie pradėjo 8 val. ryto. Mes išplaukėme 9-tą. Kiti prisijungė 10-tą valandą. Dirbome, kol leido šviesa, bendrai maždaug iki 16 valandos.
Mes iš vandens išlipome po 15 val., bet po to dar teko pasirūpinti valčių logistika.
Beje, oras plaukimui šįkart pasitaikė, sakykime, šaltokas.
Pasiskirstėme sektoriais. Nelabai ilgais, po 10–15 kilometrų. Nuo Šilo tilto iki Pugainių (Elektrėnų sav.). Šiame ruože buvo padalinti penki sektoriai. Visos atkarpos iki Vievio tilto užgriebti nepavyko.
Beje, dar keli savanorių ekipažai sekmadienį plaukė savarankiškai, jie tikrino upės atkarpą nuo Panerių kaimo iki Kernavės.
– Kaip sekėsi?
– Plaukėme ir skaitėme echolotus, sonarus. Vienas prietaisas būna nukreiptas labiau į dugną, kitas – į šoną.
Vieni dirba, kiti tik mokosi. Bet esmė – kad reikia mokėti juos skaityti.
Suprasti akimirksniu
- Paskutinį gyvą kontaktą penkiolikmetis su draugais turėjo šeštadienį, vasario 4 d., apie 16 val. prie sostinės Vingio kino teatro. Maždaug po pusvalandžio vaizdo skambučiu bendravo su draugu.
- Turimais duomenimis, šeštadienį 16.10 val. vaikinas išlipo iš 4 troleibuso miesto centre, Kražių stotelėje, ir nuėjo upės link, buvo prie Operos ir baleto teatro stotelės.
- Per paieškas Vilniuje prie Žirmūnų tilto rasti įvairūs vaikino daiktai – striukė, kuprinė, telefonas, banko kortelė, ausinės. Todėl tiriama nuskendimo versija.
- Dingusiojo paieškai yra sukurtas specialus „Facebook“ profilis.
Buvo atkarpų, kur nieko nėra. Gerai tai, kad aišku, kad ten nieko nėra. Dar yra atkarpų, kur kažkas dugne yra, ir aiškiai, matosi, kas. Bet kai kur nelabai aišku, kas ant to dugno – ten reikia daugiau patyrinėti.
Žymimės tas potencialiai neaiškias vietas – ateityje teks bandyti kitaip pasižiūrėti, kas ten yra po vandeniu.
– Būtent toks, anot išmanančiųjų, optimalus paieškų formatas?
– Taip. Teks iš naujo tikrinti ar su „GoPro“ kameromis, ar su vandens dronais. Bet su povandeniniais dronais upėje, tiesą sakant, sudėtinga. Upės vanduo technologijoms, įskaitant sonarus, nelabai draugiškas. Ežere, stovinčiame vandenyje, visa tai daryti būtų kur kas paprasčiau.
Upėje tenka viską tikrinti tenka po kelis kartus. Ypač tuose ruožuose, kurie sudėtingesni, kuriuose prietaisai kažką rodo. Vis dėlto, informacijos prasme, tokiu būdu vaizdą gauni pilniausią, tai nėra vien paviršinė apžvalga. Po vandeniu yra akmenų, šakų, ir prietaisai užtikrina detalesnį susipažinimą, šukavimą.
Dalis vietų yra labai švarių. Netgi jei nuo kranto, einant, atrodo, kad čia kažkas gali būti, plaukiant tu įsitikini, kad čia yra ganėtinai švaru. Kai būni ir pavaikščiojęs krantu, ir praplaukęs valtimi, vaizdas – pilnėja.
Kai kurias vietas, kur kažkas yra, patikrini tuo pačiu plaukimu. Bet yra vietų, kur kažko yra labai daug – jas reikia tikrinti iš naujo ir kruopščiau.
– Kokių dar būta iššūkių?
– Yra reikalų. Pavyzdžiui, logistikos klausimas, kur valtis ar katerius galima įleisti į upę. Vietų, kur su prikaba galima privažiuoti prie Neries žemiau Vilniaus, nėra daug. Yra didelių atkarpų, kuriose valties prie vandens neįsiveši, arba tam reikėtų labai rimtų traktorių.
Kateriai turi masės, rankomis į upę jų neįneši, nežinau, ar 10 asmenų juos pakeltų. Reikia vietos, kad būtų galima privažiuoti prie upės ir jį įleisti. Vien privažiuoti prie upės kartais yra iššūkis, sudėtinga.
– Koks dabar planas?
– Mintis tokia: vėl dalinsimės sektoriais ir tirsime nuodugniau. O detaliau ištyrus, bus galima leistis upe toliau.
Turime susitikti ir apsitarti. Taip gausiai, kaip savaitgalį, tikriausiai jau nebus dalyvaujama. Bet kiek bus galinčiųjų – savo veiksmus susikoordinuosime. Pirmadienį taip pat kalbėsimės su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais. Nuolat su profesionalais pasitariame, pasidalijame informacija.
Kartais elementariai viską lemia tai, kad būna skirtingas apšvietimas. Kartais prie įrangos reikia primontuoti prožektorius, kad kuo toliau matytųsi. Jei pirmadienį švies saulė – bandysime pamatyti daugiau.
Vietose, kur echolotas kažką mato, arba nėra iki galo aišku, ką echolotas signalizuoja – būtent vaizdo kamera perduota aiškiausią vaizdą. Realiau galėtų pamatyti nebent naras, bet nardymas upėje – itin sudėtingas. Praktiškai tai neįmanoma, nes srovė tiesiog neša. Naras efektyviai ir saugiai gali dirbti nebent kažkur užutėkiuose arba kai kuriose vietose palei pat krantą. Tokie niuansai.
Būtent povandeninė vaizdo kamera perduota aiškiausią vaizdą.
Svarbiausia, sekmadienį visi sėkmingai baigė plaukimą. Atvykėliams susidėti viską ir parvažiuoti iki Pakruojo yra reikalų. Pirmadienį reikės susiskambinti ir reziumuoti, ką pavyko nuveikti.
