Jie prašo priteisti jiems žalos atlyginimą iš valstybės, taip pat – kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar jų darbo užmokestį nustatančios teisės normos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui, teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Anksčiau panašius prašymus Regionų apygardos administraciniam teismui yra pateikę kelios dešimtys Lietuvos teisėjų.
Teisėjų teigimu, nuo 2013 metų sparčiai keliant minimalią mėnesio algą ir sparčiai didėjant vidutiniam šalies mėnesiniam darbo užmokesčiui, valstybėje nesant ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, o tai esą prilygsta atlyginimo mažinimui.
KT jau yra priėmęs mažiausiai tris Regionų apygardos administracinio teismo prašymus dėl teisėjų atlyginimų.
Teisėjų tarybos duomenimis, dėl prastos finansinės situacijos teisėjų korpusas mažėja – pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį, nors vyko daug atrankų, daugiau teisėjų buvo atleista, nei priimta.
Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis didinamas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.
