„Aš galiu atsekti – nuo XVII amžiaus vilnietis aš esu“, – 15min sakė susigrąžinti Lietuvos pilietybę siekiantis D.Lupshitzas.
Jis šiuo metu yra Izraelio pilietis, šį pasą jis gavo, kai 2000-aisiais ten išvyko iš Lietuvos.
Tačiau tai neapsiėjo be pasekmių – jam buvo panaikinta Lietuvos pilietybė.
„Aš išvažiavau į Izraelį pagal įstatymą, kad žydai gauna automatiškai Izraelio pilietybę. Tai aš išvažiavau, gavau pilietybę, bet Lietuvos pilietybė man buvo panaikinta“, – teigė visuomenininkas.
„Aš manau, kad tai yra neteisinga, taip negali būti“, – pridūrė jis.
Pilietybę bando atgauti po ilgos pertraukos
Prieš maždaug 20 metų vilnietis bandė atgauti Lietuvos pilietybę, tačiau nesėkmingai, tada liko gyventi Izraelyje ir į Vilnių sugrįžo tik prieš maždaug septynerius metus.
Vis dėlto, pilietybę susigrąžinti jis sugalvojo tik dabar – šių metų liepą. Kiek po to visuomenininkas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas iškėlė idėją, kad D.Lupshitzas galėtų būti neblogu sostinės meru.
Tačiau jis sako nekomentuosiantis, ar siekis susigrąžinti pilietybę susijęs su ambicijomis varžytis kitą pavasarį vyksiančiuose merų rinkimuose.
„Aš nekomentuosiu šito, kol kas dar šito nekomentuosiu (...) Ne iš pykčio, bet todėl, kad dar kol kas nekomentuosiu (...) Aš nekomentuosiu apie nieką, kas jums įdomu dėl rinkimų į Vilniaus miesto merus“, – pabrėžė D.Lupshitzas.
Šiuo metu jo kreipimasis grąžinti jam pilietybę yra Seimo Peticijų komisijoje, jį ketinama svarstyti šią savaitę.
Vis dėlto, greičiausiai komisija šio kreipimosi nenagrinės ir perduos medžiagą Vidaus reikalų ministerijai.
11 priežasčių „už“
Idėją dėl D.Lupshitzo kandidatūros į sostinės merus feisbuke iškėlęs A.Tapinas nurodė 11 priežasčių, kodėl žydų kilmės vilnietis būtų variantas, „galintis apversti aukštyn kojomis visus rinkimus, sukurti intrigą, o po to būtų tikrai neblogu meru“.
Pasak laidų vedėjo, D.Lupshitzas gimęs ir užaugęs Vilniuje, galėtų pritraukti investicijų, nepriklauso jokiai partijai, jam rūpi sostinės problemos, „turi kiaušus“ – todėl niekas jo nepastumdys.
Taip pat viena iš priežasčių yra tai, kad D.Lupshitzas netolerantiškas vagiantiems ir mėginantiems prigauti, yra puikus derybininkas, greitai mokosi, yra geras vadybininkas, išmano Vilniaus gyvenimo peripetijas.
Be to, A.Tapinas įvardija, kad D.Lupshitzas būtų vienintelis kandidatas, kurio visuomeniniu patarėju jis galėtų būti.
Į Peticijų komisiją D.Lupshitzas teigė kreipęsis liepos 20 dieną – dar prieš A.Tapino įrašą feisbuke.
Be pilietybės – nė iš vietos
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė informavo 15min, kad nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiantis Rinkimų kodeksas numato, jog meru gali būti renkamas tik Lietuvos pilietybę turintis asmuo.
Vis dėlto, kitos valstybės pilietis gali siekti tarybos nario pareigų.
„Lietuvos Respublikos pilietybės neturintis asmuo negali kandidatuoti į merus, tačiau kitos valstybės pilietybę turintis kandidatas gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu, jeigu jis atitinka ir kitas Rinkimų kodekse numatytas sąlygas“, – sakė VRK atstovė.
Rinkimų kodekse taip pat numatyta, kad kandidatui į merus rinkimų dieną turi būti sukakę 18 metų ir jis turi būti nuolatinis savivaldybės, kurioje pageidauja kandidatuoti, gyventojas.
Ką numato įstatymai?
Pilietybės įstatymas numato konkrečius atvejus, kai Lietuvos pilietis gali turėti antrą pilietybę.
Jis gali būti kitos valstybės pilietis, jeigu Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, yra asmuo, ištremtas iki 1990 metų kovo 11-osios, yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki šios dienos, yra ištremto arba išvykusio asmens palikuonis.
Taip pat dvi pilietybes galima turėti sudarius santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę, be to, įvaikinimo atvejais.
Dvi pilietybes galima turėti ir gavus Lietuvos pilietybę išimties tvarka arba tai yra asmuo, išsaugojęs Lietuvos pilietybę arba kuriam ši pilietybę buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvai.
Būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu galima ir tuo atveju, jeigu Lietuvos pilietybę asmuo įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje, taip pat yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų.
Kova Ukrainoje
Patirties Izraelio kariuomenėje turintis D.Lupshitzas pastaruoju metu keletą kartų buvo išvykęs kariauti į Ukrainą
„Karo pradžioje, tada grįžau ir čia susirinkau visokias šmutkes – to, ko trūko, ir vėl išvažiavau ten, tada dar dvi su puse, tris savaites pabuvau, grįžau, tada vėl buvau kelioms dienoms išvažiavęs“, – pasakojo karo Ukrainoje dalyvis.
Jis teigė dalyvavęs ir aktyviuose karo veiksmuose – Irpinėje bei Ukrainos pietuose.
Dalyvaujant kovos veiksmuose D.Lupshitzui sužeidimų pavyko išvengti.
Patirtis su R.Šimašiumi
2015 metais, keletas mėnesių po merų rinkimų, dabartinis sostinės vadovas Remigijus Šimašius pristatė savo naują visuomeninį patarėją.
„Ir štai pristatau jums šviežiausią savo visuomeninį padėjėją – gėrio riterį ir šviesos karį Danielių Lupshitzą. Kartu dirbsime, taisysime klaidas ir vietoj sienų statysime tiltus (be balvonų)“, – anuomet rašė R.Šimašius.
Tuo metu viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimo banga dėl D.Lupshitzo galimų ekstremalių pažiūrų, neapykantos ir kitų dalykų.
Visuomenininkas, laidų vedėjas A.Tapinas tuo metu R.Šimašiaus sprendimą gynė ir anuomet kilusias diskusijas buvo pavadinęs „audra dykumoje“.
Visuomeniniu patarėju D.Lupshitzas dirbu iki pirmos R.Šimašiaus kadencijos pabaigos 2019 metų pavasarį.
