Dar vienas konfliktas dėl medžių: kodėl Verkių regioninio parko miške iškirsti vertingi ąžuolai

Suskaičiavo nukirstus ąžuolus

Kaip teigiama pranešime, šalia Santariškių esančiame sklype, kuris baigtas kirsti šeštadienį, iškirstos ne tik kinivarpų pažeistos eglės, bet ir brandūs bei pusamžiai ąžuolai, klevai, liepos, pušys, lazdynai ir kiti lapuočiai. Kirtimų leidimai esą jau išduoti ir kitiems sklypams.

„Mindaugas Potapovas gyvena šalia Verkių regioninio parko miško. Jis pasakoja, kad kinivarpų nudžiovintos eglės kerojo miške kelerius metus, pats miškas yra mišrus, jame įregistruota ir vertinga Europos mastu miško buveinė – buvo saugomas plačialapio ir mišraus miško lopinėlis. Dabar ši buveinė kartu su kitais aplinkinio sklypo medžiais – iškirsta plynai. Gamtinė buveinė sunaikinta“, – teigiama pranešime.

Anot M.Potapovo, jam ir pačiam iš pradžių atrodė, kad kertamos tik nudžiūvusios eglės: „Tačiau praeitą savaitę nuėjęs į mišką pamačiau, kad, prisidengiant sanitariniais kirtimais, kertama viskas, net ir pusamžiai ąžuolai. Kitą dieną su Lina Paškevičiūte apsilankėme kirtime ir suskaičiavome 21 nukirstą stambų ąžuolą – likę tik kelmai“.

M.Potapovo nuotr./Nukirstas ąžuolas

Jis apgailestavo, kad institucijos nesirūpina išsaugoti net tokį ne tik rekreacinę ir gamtinę, bet ir kultūrinę vertę turintį mišką, primindamas, kad legenda byloja, jog žynys Lizdeika, būdamas dar kūdikiu, buvo rastas šiuose miškuose, o šiemet Vilnius yra paskelbtas Europos žaliąja sostine.

„Tikrai nereikia kirsti plynai“

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė taip pat neslepia nusivylimo: „Kirtime uostėme kelmus, kad atskirtume egles nuo ąžuolų. Iškirsta viskas, paliekant tik tuos 7 medžius, kurių reikalauja FSC (tarptautinė Miškų valdymo taryba, žyminti esą tvariai tvarkomus miškus). Iškirsti ir pusamžiai (spėju, artėjantys prie 100 metų) ąžuolai.

Ten yra mišrūs miškai ir tikrai nereikia kirsti plynai dėl to, kad eglės pažeistos kinivarpų. Galima palikti lapuočius, pušis, lazdynus, kad ir žmonėms nebūtų plynių ir gamtai būtų gerai.“

Kirtime uostėme kelmus, kad atskirtume egles nuo ąžuolų. Iškirsta viskas, paliekant tik tuos 7 medžius, kurių reikalauja FSC.

Pasak Linos, iškirtus tik pažeistas egles, sklype būtų formavęsis praretintas ąžuolynas, jis būtų turtingas gamtine įvairove, grybais ir malonus lankyti žmonėms.

Iškirstas sklypas yra rekreacinės paskirties miške, kuriame pagrindiniai plyni kirtimai yra draudžiami. Tačiau, kaip pastebėjo L.Paškevičiūtė, realybėje jie vyksta, nes pritaikomi plyni sanitariniai kirtimai.

„Miško prie Santariškių atveju plynas sanitarinis kirtimas atrodo lygiai taip pat, kaip ir plynas pagrindinis kirtimas. Leidimus kirtimams išdavė Valstybinė miškų tarnyba, dėl kinivarpų eglėms padarytų pažaidų ji leido plynai iškirsti mišrų mišką, nors kinivarpos veisiasi tik eglėse.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė pabrėžė, kad šis atvejis nėra atsitiktinis ar vienetinis. Ji peržiūrėjo 2023 metais Valstybinės miškų tarnybos išduotus kirtimų leidimus antros grupės, t. y. biologinės įvairovės apsaugai ir rekreacijai, skirtuose miškuose. Per metus šiuose miškuose išduota apie 450 leidimų vykdyti plynus sanitarinius kirtimus. Šie kirtimai vykdomi taip pat, kaip ir plynieji pagrindiniai“, – teigiama pranešime.

Asmeninio archyvo nuotr./Lina Paškevičiūtė

Urėdija: vienintelė priemonė

Vilniaus miesto savivaldybė, į kurią sminga kritikos strėlės dėl tokių kirtimų, socialiniuose tinkluose pasidalijo Vilniaus miškų urėdijos paaiškinimu. Jame teigiama, kad minimoje vietoje buvo užfiksuoti žievėgraužio tipografo masinio paplitimo židiniai.

„Dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų nuo 2023-08-04 Vilniaus raj. savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose paskelbta stichinė nelaimė. Tokiu atveju situacijai suvaldyti privalomai taikomos miško apsaugos priemonės, numatytos stichinių nelaimių padarinių likvidavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Šiuo atveju, kai eglynai yra pažeisti ištisai, vienintelė veiksminga ir galima priemonė yra plynieji sanitariniai miško kirtimai. Šie kirtimai vykdomi abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.

Kai eglynai yra pažeisti ištisai, vienintelė veiksminga ir galima priemonė yra plynieji sanitariniai miško kirtimai.

Tačiau įvertinus minimų eglynų pažeidimo laipsnį nustatyta, kad iškirtus tik kenkėjų apniktas egles, medyno skalsumas liktų tik 0,1-0,3, todėl atrankiniai sanitariniai kirtimai negalimi. Toks ribojimas teisės aktuose nustatytas siekiant sudaryti tinkamas sąlygas miško atkūrimui.

Norint atkurti iškirstą mišką, reikia sutvarkyti kirtavietę, paruošti dirvą ir atsodinti mišką naujais želdiniais. Tuo tarpu palikus krūmus (pvz., lazdynus) ir plonus medžius, to padaryti neįmanoma. Paliktas per didelis kiekis pavienių medžių sudarys nepalankias sąlygas naujai pasodintų medelių augimui, juos stelbs, tokiu atveju pasodinti medeliai žus“, – aiškina urėdija.

Taip pat užtikrinama, kad kirtimai minimoje vietoje vyksta „turint kirtimo leidimą ir laikantis visų kirtimo taisyklių“.

„Be to, vykdant kirtimus, paliekami biologinei įvairovei svarbūs medžiai: ne mažiau kaip 10 vnt/ha storiausių arba seniausių ir vėjui atsparių medžių medyne. Jokių plačialapių miškų buveinių (kaip minima pranešėjo) šiame miško masyve nėra ir jų nekertame nei plynaisiais, nei atrankiniais kirtimais.

Iškirstos kirtavietės bus atkuriamos 2025 metų pavasarį. Miško želdinių rūšinė sudėtis bus parinkta atsižvelgiant į augimvietės sąlygas ir funkcinę miško paskirtį. Atkuriant kirtavietes bus teikiamas prioritetas mišrių, atsparių aliotiniems veiksmams medynų formavimui“, – tikina urėdijos atstovai.

Neigia net nelegalių kirtimų galimybę

Pasisakė šiuo klausimu ir Valstybinė miškų tarnyba, kuri teigia pastarosiomis dienomis gavusi daug paklausimų dėl neva neteisėtai vykdomų sanitarinių miško kirtimų Verkių regioniniame parke ir Ukmergės bei Ignalinos rajonų miškuose.

Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti.

„Atsakydama į šiuos paklausimus, Valstybinė miškų tarnyba konstatuoja, kad minėtose vietovėse yra daugiausia IIB grupės valstybiniai miškai. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, IIB grupės miškuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius.

Ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, medienos ištraukimą iš miško ar miško atkūrimą. Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti.

Kirtimus nurodytose vietovėse vykdo šių miškų valdytojas – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nei viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją. Dėl to, naikinti minėtų sanitarinių kirtimų leidimus nėra pagrindo“, – teigiama tarnybos pranešime spaudai.

Anot Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Sauliaus Vasiliausko, džiugu, kad piliečiai yra neabejingi Lietuvos miškams, tačiau „pastaruoju metu pažvelgus į viešąją erdvę, galima susidaryti įspūdį, kad beveik bet kuris Lietuvoje vykdomas kirtimas būtinai vykdomas neteisėtai ar būtinai ką nors pažeidžiant“.

Bet tai esą nėra. Prieš išduodant bet kurį leidimą, įsitikinama, kad toje vietoje nėra jokių buveinių ar saugotinų teritorijų ir kad kirtimus vykdyti galima. Priešingu atveju leidimas neišduodamas, tikina direktorius.

„Valstybinė miškų tarnyba atkreipia dėmesį, kad visi miškų valdytojai įstatymu yra įpareigoti iškirstą mišką atkurti, t. y. atsodinti. Pagal įstatymą, miško žemėje negalima jokia kita veikla, tik miško auginimas ir miškininkavimas. Tad, jeigu kuris nors miško plotas ir yra iškertamas, jis privalo būti per 3 metus atkurtas“, – teigia Valstybinė miškų tarnyba, pridurdama, kad kirtimų teisėtumą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas.