Rusų kalba vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje publikuojantis interneto vartotojas atvirai prisipažįsta, kad už melagienų skleidimą buvo ne kartą apribota jo teisė platinti informaciją šiame tinkle.
Nepaisant to, vyras toliau platina dezinformaciją ir net verčia melus į rusų kalbą. Vienas tokių pavyzdžių – vokiškai kalbančio skiepų priešininko komentarai.
Vaizdo įraše vokiškai kalbantis vyras vieną po kitos beria keisčiausias sąmokslo teorijas. Panagrinėkime jo teiginius:
COVID-19 – surežisuota infekcija.
Netiesa. Žinią, neva ligoninės tuščios, todėl informacija apie sergančiuosius COVID-19 – išgalvota, dar pandemijos pradžioje ėmė skleisti „Qanon“ sąmokslo teorijos šalininkai.
Prasidėjus pasaulinei pandemijai šio mito šalininkai šmirinėjo ir po mūsų šalies ligonines, tačiau nieko nepešė – įrodyti, kad ligoninės tuščios, o jose lovas užima samdyti aktoriai, nepavyko.
Vakcinose yra „skustuvų nuolaužų“ ir magnetinių dalelių, dėl to skiepo vieta ima traukti magnetus ir metalą.
Netiesa. Praėjusių metų gegužės pabaigoje socialiniuose tinkluose imta kalbėti apie naują vakcinų nuo COVID-19 „šalutinį poveikį“: paskiepytų žmonių rankos tariamai ima traukti šaukštelius, šakutes, monetas, kitus metalinius daiktus, magnetus.
Sąmokslo teorijų kūrėjai net sugalvojo tam specialų terminą – „vakcinų magnetizmas“.
Tačiau mokslininkai ramino įsiaudrinusią skiepų priešininkų vaizduotę: po skiepo magnetais netampama, o „stebuklingas“ gebėjimas ant kūno išlaikyti metalinius daiktus gali atsirasti dėl riebios odos, kremo ar kokios nors gudrybės, pavyzdžiui, limpančios medžiagos.
Socialiniuose tinkluose pasipylė begalė panašių vaizdo įrašų. Panašu, kad dešimtys žmonių ėmė tikrinti, ar tikrai gali pritraukti metalinius daiktus arba magnetus. Be to, daliai net pavyko tai užfiksuoti.
Kai kurie ne atsitiktinai pastebėjo tariamai įgiję naują savybę, o sąmoningai prisijungė prie „magneto iššūkio“ ir tikrino, ar tikrai pritraukia metalinius daiktus arba magnetus. Tam net buvo sukurta grotažymė #magneticchallenge.
Įrašais pasidaliję žmonės tvirtino, kad eksperimento dalyviai neseniai buvo paskiepyti nuo COVID-19. Savybę pritraukti daiktus jie esą įgijo dėl vakcinose tariamai esančių mikroschemų su magnetais.
Tačiau nė vienas iš šių įrašų nepatvirtina magnetinės reakcijos, taip pat to, kad vakcinose esama mikroschemų.
Ekspertų teigimu, tokiam atsakui sukelti reikėtų gerokai didesnio kiekio metalo, nei būtų galima sutalpinti į mažytę vakcinos dozę. Anot jų, visi žmonės yra šiek tiek magnetiški, nes organizme yra nedidelis kiekis geležies. Tačiau, ištirpusi vandenyje, ji nesunkiai atstumia magnetą.
-
Paslaptingesnė dalelė net už Higgso bozoną: magnetinis monopolis
-
Vietoj nacių – gėjai: kodėl rusų propaganda keičia temą dėl Ukrainos?
-
S.Čaplinskas: ką rodo COVID-19 antigeno testai ir kada jie būna netikslūs
-
EVA patvirtino vakciną, pritaikytą COVID-19 omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiams
-
PSO: jau matyti COVID-19 pandemijos pabaiga
-
Plinta naujas COVID-19 omikron atmainos potipis BA.4.6: ką apie jį žinome?
COVID-19 neegzistuoja.
Melas. Informacijos apie SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos simptomus netrūksta. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dažniausiai pasitaikančiais COVID-19 simptomais įvardija karščiavimą, sausą kosulį ir nuovargį.
Rečiau pasitaikančiais – gerklės dirginimą, viduriavimą, konjunktyvitą, galvos skausmą, skonio ir kvapo pojūčių pranykimą, bėrimą, rankų ir kojų pirštų spalvos pasikeitimą.
Rimtais simptomais įvardijami kvėpavimo sutrikimai, oro trūkumas, krūtinės skausmai, kalbos ir judėjimo sutrikimai.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) dažniausiai pasitaikančiais ligos simptomais įvardija karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, nuovargį, raumenų skausmą. Kartais gali pasireikšti uoslės ir skonio pojūčių sutrikimai.
ECDC informuoja, kad sudėtingiausiais susirgimo atvejais gali išsivystyti plaučių uždegimas, ūminis respiracinio distreso sindromas, sepsis ir septinis šokas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) prie ligos simptomų priskiria karščiavimą, kosulį, dusulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat įvardija karščiavimą, dusulį, kosulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus.
Karščiavimą, kosulį, kūno skausmą, nuovargį pagrindiniais ligos simptomais įvardija Harvardo universiteto medicinos mokykla, prestižinis akademinių tyrimų centras „Mayo Clinic“.
Augant tyrimų skaičiui, žinomi ne tik COVID-19 simptomai, bet ir jų pasirodymo eiliškumas. Pietų Kalifornijos universiteto (USC) mokslininkai išanalizavę duomenis apie beveik 60 tūkst. COVID-19 susirgimų Kinijoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir kitose pasaulio vietose nustatė, kad pirmiausia pasireiškia karščiavimas, kosulys ir raumenų skausmas, o vėliau pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Reikėtų nepamiršti, kad egzistuoja ir besimptomiai atvejai, kuomet COVID-19 užsikrėtę žmonės nejaučia jokių susirgimo simptomų. Siekiant apsisaugoti nuo atvejų, kuomet simptomų nejaučiantys žmonės platina koronavirusą, rekomenduojama naudoti veidą ir nosį dengiančias priemones.
Abejonių, kad virusas yra tikras, o žmonės juo serga, nekyla medicinos srities mokslininkams, akademikams ir gydytojams.
Informaciją apie COVID-19 pateikia kone visos sveikatos klausimus kuruojančios institucijos visoje planetoje.
Skiepai sunaikina imunitetą.
Melas.
Mokslininkų ir medikų teigimu, tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje paaiškinta, kad imunitetas (lot. immunitas – atleidimas) yra evoliucijos metu susidaręs organizmo neimlumas infekciniams ir neinfekciniams išorės veiksniams, jo apsaugos būdas ir gebėjimas atpažinti, neutralizuoti ir eliminuoti genetiškai svetimas medžiagas – antigenus (virusus, bakterijas, parazitus, infekuotas, transformuotas ir persodintų audinių ląsteles).
Kiekvienas žmogus ir gyvūnas turi imunitetą – organų ir audinių sistemą, kuri apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys.
Ši sistema geba atpažinti svetimas infekcines ir neinfekcines medžiagas, jas identifikuoti ir pašalinti iš organizmo, be jos gyvybė būtų neįmanoma, primena Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
Imunitetas būna dvejopas: įgimtas ir įgytas. Dėl įgimto (genetinio) imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pvz., šunų arba galvijų maru). Įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams. Jis būna neaktyvus, kol organizmas nesusiduria su antigenu – svetima organizmui medžiaga.
Imunitetas įgyjamas dviem būdais: natūraliu (persirgus tam tikra infekcine liga) arba dirbtiniu (organizmą imunizuojant). Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos – gaminasi specifiniai antikūnai. Naujagimiai turi pasyvų natūralų imunitetą, kurį įgyja iš mamos per kraują dar būdami gimdoje arba per pieną.
Vakcinos imuniteto nesunaikina. Natūrali organizmo apsauga silpsta žmogui senstant, taip pat – nustojant veikti skiepams, todėl kai kuriuos, praėjus tam tikram laikui, reikia atnaujinti.
O, pavyzdžiui, skiepus nuo gripo reikia nuolat kartoti dėl viruso mutacijų.
PGR testai nesugeba diagnozuoti viruso.
Melas.
Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), dažniausiai vadinamas PGR tyrimu, atliekamas laboratorijose parodo, ar žmogus tyrimo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas.
PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo metodas. Jį dar 1983 metais išrado biochemikas Kary Mullis'as.
SARS tipo koronavirusams nustatyti PGR testai buvo naudojami dar 2004 metais.
Norint pagausinti DNR fragmento pakankamą tyrimui kiekį, PGR ciklai kartojami 25−40 kartų.
Epidemiologas evoliucinis biologas dr. Gytis Dudas 15min yra detaliai išaiškinęs, kaip atliekamas PGR testas.
„PGR testo užduotis yra aptikti (žinomą) genetinę medžiagą mėginyje.
Tam išskirta DNR yra įkaitinama (kad viena nuo kitos atsiskirtų abi DNR spiralės), prie kiekvienos spiralės prisitvirtina pradmenys (angl. primers) ir nuo prisitvirtinusių pradmenų atkopijuojama likusi DNR.
Jei mėginyje yra ieškomos DNR, prie kurios gali prisitvirtinti turimi pradmenys, tuomet kiekvieno ciklo metu teoriškai padvigubėja ieškomos DNR kiekis. Tą ir reiškia ciklų slenkstis (cycle threshold) – kiek užtrunka tokių dvigubėjimo ciklų, kol aptinkama norima DNR“, – teigė G.Dudas.
COVID-19 laboratorinę diagnostiką išsamiai išanalizavo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė.
„Skirtingų gamintojų molekuliniai testai nustato skirtingas koronaviruso SARS-CoV-2 genomo sekas (ORF1, N, RdRP, E, S genų fragmentus), nuo to testų specifiškumas ir patikimumas nenukenčia.
Pradmenys PGR reakcijai parenkami taip, kad jie būtų specifiški tik SARS-CoV-2 genomo sekoms ir nerodytų kryžminių reakcijų su kitais koronavirusais. Molekuliniai testai yra itin jautrūs – jais galima nustatyti 4–5 viruso RNR kopijas mėginyje“, – publikacijoje paaiškino mokslininkė.
Plačiau apie skirtingus testavimo būdus galite paskaityti čia.
Koronavirusą sukelia „chemtreilai“.
Melas.
„Chemtreilų“ sąmokslo teorija skelbia, neva pasaulio vyriausybės dalyvauja slaptoje programoje, kurios metu iš keleivinių bei krovininių orlaivių į atmosferą purškiami nuodingi chemikalai.
Teorijos skleidėjai savo žodžius grindžia tuo, kad praskridę lėktuvai po savęs palieka pėdsakus – jie ir vadinami „chemtreilais“.
Pavadinimas „chemtreilai“ yra pakeista lėktuvų paliekamo kondensacijos pėdsako „contrail“ (angl. condensation + trail) forma.
Šiai sąmokslo teorijai – daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau iki šiol šalininkai nesiejo jos su užkrečiamųjų ligų platinimu.
„Chemtreilų“ sąmokslo teorijos sklaidą analizavusių Harvardo universiteto mokslininkų teigimu, dažniausiai lėktuvų paliekami neva pavojingi pėdsakai buvo siejami su tariamu siekiu sterilizuoti gyventojus, trumpinti gyvenimo trukmę, paveikti klimatą.
Nė vienas šių teiginių neatitinka tiesos.
JAV aplinkos apsaugos agentūros ir NASA mokslininkai, atlikę tyrimą, paaiškino, kad oro transporto paliekami kondensacijos pėdsakai sudaryti iš vandens ledo dalelių pavidalu ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
Cheminis pneumonitas, kuriuo taip gąsdina sąmokslo teorijų kūrėjai, gali išsivystyti ne nuo lėktuvų paliekamų kondensato pėdsakų, o dėl įvairių į kvėpavimo takus patekusių dirgiklių.
Paprastai pneumonitu laikoma būklė, kai į kvėpavimo takus patenka sterilūs, tiesioginį toksinį poveikį kvėpavimo takams turintys skysčiai, pavyzdžiui, skrandžio sultys.
Aspiracinė pneumonija paprastai siejama su bakterine infekcija, patekusia į kvėpavimo takus aspiracijos būdu.
Cheminį pneumonitą gali sukelti kai kurios pavojingos medžiagos, jei yra įkvepiamos dideliais kiekiais, be to, jei jomis kvėpuojama pavojingai ilgą laiką.
Tai gali būti chloro dujos, įkvėpus jų pramoninių avarijų metu arba ilgai būnant nevėdinamoje patalpoje, kur jų koncentracija viršija normą.
Taip pat ši komplikacija gali pasireikšti įkvėpus tam tikrų trąšų mikrodalelių, kenksmingų pesticidų garų, apsinuodijus dūmais.
Tarp daugybės pneumoniją sukeliančių veiksnių nurodomi ir vaistiniai preparatai.
Vaistų sukelta intersticinė pneumonija gali išsivystyti maždaug dėl 350 skirtingų vaistinių preparatų vartojimo.
Dažniausiai šį susirgimą gali sukelti vaistai, skirti gydyti vėžiui, reumatoidiniams susirgimams, antiaritminiai preparatai.
Ši liga nėra iki galo ištirta, dėl to sudėtinga nustatyti tikslų ja susergančių asmenų skaičių.
Mokslininkų skaičiavimu, šios ligos sergamumas milijonui gyventojų kasmet siekia 4,1–12,5 atvejų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
