Paliko galioti buvusį sprendimą
Kaip praneša Lietuvos apeliacinis teismas, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriuo pripažinta neteisėta ir panaikinta Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. gegužės 20 d. vertinimo išvada, įpareigojanti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją nutraukti vykdomo projekto „Daugiafunkcinis sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas“ (Nacionalinio stadiono) koncesijos suteikimo procedūras.
„Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad skundžiama VPT vertinimo išvada buvo pagrįstai panaikinta, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad skundžiama VPT vertinimo išvada buvo pagrįstai panaikinta.
Teisėjų kolegija nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos ginčo koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą)“, – rašoma teismo pranešime.
Tačiau tai nereiškia, kad VPT negali priimti kitos vertinimo išvados, kuri atitiktų teisės normų reikalavimus, tai spręsti palikta pačiai tarnybai.
Žada po trejų metų
Teismui paskelbus savo sprendimą trumpą spaudos konferenciją surengs meras Remigijus Šimašius.
„Labai esu patenkintas tuo, kad atvertas kelias daugiafunkcio centro statyboms kartu su nacionaliniu stadionu. Pasirodo, buvome teisūs nuo pat pradžių, tik gaila, kad dvejus metus praradome teisiniame ginčams, bet laimėjome ir pirmos, ir antros instancijos teisme.
Noriu pasidžiaugti dėl dviejų priežasčių – pirma, kad Vilniuje gali atsirasti nacionalinis stadionas ir visas daugiafunkcis centras, kai reikia ir ekonomiką skatinti. Tai labai geras laikotarpis, tikiu, kad Vyriausybė savo įsipareigojimus vykdys, priimti susitarimai bu vykdomi. Su Vyriausybe artimiausiu metu šnekėsime apie tai.
Antra priežastis, kodėl džiaugiuosi, tai už visą Lietuvą, už Vilnių dėl to, kad VPT apskundė mus teismui ir bandė performuoti teismų praktiką ir visą teisinę praktiką apie viešą ir privačią partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad teismas išgirdo mūsų argumentus, tai reiškia, kad vieša ir privati partnerystė galės sklandžiau vykti, nestrigs biurokratiniuose gniaužtuose“, – kalbėjo meras.
Šis aspektas, anot mero, ypač svarbus turint omeny, kad mažėja ES pinigų, taip pat ir kitų fondų mažėjimą po pandemijos, todėl viešos ir privačios partnerystės būdu bus vykdoma ir daugiau objektų. Šis teismo sprendimas esą suteikia daug galimybių.
„Po trejų metų kviesime į stadioną, jeigu Vyriausybė nesudreifuos“, – kalbėjo meras.
Koncesininkai laikosi pozicijos, kad visi susitarimai galioja.
Dar spręs, ar skųsti
VPT vadovas Darius Vedrickas BNS sakė, kad tarnyba šiuo metu nagrinėja teismo motyvus ir netrukus paskelbs pranešimą. Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
Savo interneto svetainėje VPT skelbia: „VPT primena, kad atlikusi vertinimą, pateikė išvadą, jog toks projekto finansavimo modelis negali būti traktuojamas kaip koncesijos sutartis. Koncesijos sutartimi apibrėžiama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kai mainais už investicijas į viešąją infrastruktūrą, privačiam subjektui (koncesininkui) suteikiama teisė vykdyti komercinę veiklą ir gauti už tai atlygį. Svarbu tai, kad būtent privačiam subjektui (koncesininkui) tenka investicijų atsiperkamumo rizika.
Kaip nustatė VPT, minimo projekto atveju koncesininkui tokios rizikos nebūtų, kadangi viešasis sektorius sumokėtų Daugiafunkcio komplekso sukūrimo sąnaudas – dengtų projekto bendrovės paskolą ir palūkanas. Tad VPT vertinimu, tokia partnerystės forma neatitinka koncesijos esmės ir konkrečiu atveju negali būti taikoma.“
Dėl tolimesnių veiksmų VPT žada spręsti išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą bei argumentus.
Valstybė iš esmės padengia visas išlaidas objekto sukūrimo, o koncesininkas kažkokios rizikos, kad gali patirti nuostolių ar jo investicijos neatsipirks, iš esmės nepatiria.
VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas žurnalistams dar kartą pakartojo, kad VPT „gavo faktą“, turi jį išanalizuoti ir tuomet spręs dėl tolesnių veiksmų.
„Pagrindinė vieta, kur mūsų vertinimai išsiskyrė tiek ir teisminiame procese, tai bendrai vertinimas koncesijos kaip sandorio. Mūsų požiūriu, šitas konkretus sandoris neatitinka koncesijos požymių, nes koncesininkas turi prisiimti didžiąją dalį su projekto įgyvendinimu susijusios rizikos. Jis už sukuriamą infrastruktūrą įgauna teisę vykdyti tam tikrą veiklą ir atsiperkamumas turi būti iš tos veiklos vykdymo.
Ką mes šiuo atveju matėme ir vertinome, tai kad valstybė iš esmės padengia visas išlaidas objekto sukūrimo, o koncesininkas kažkokios rizikos, kad gali patirti nuostolių ar jo investicijos neatsipirks, iš esmės nepatiria. Čia išsiskyrė mūsų esminis vertinimas“, – sakė A.Siniauskas.
Jis patvirtino, kad teorinė galimybė skųsti Apeliacinio teismo sprendimą yra, tačiau kol kas vertinami teismo motyvai, tada ir bus sprendžiama.
Anot A.Siniausko, nekvestionuojama, kad šis objektas yra svarbus visuomenei, tačiau sprendžiama buvo konkrečiai dėl koncesijos kaip sandorio. Jo teigimu, įgyvendinant koncesiją yra valstybė ir privatus partneris.
„Už tai, kad privatus partneris įgautų teisę vykdyti tam tikrą veiklą ir nuimtų nuo valstybės tam tikrą finansinę, organizacinę naštą, jis apsiima įgyvendinti tam tikrą projektą, pastatyti tam tikrą infrastruktūrą, o mainais gauna teisę toje infrastruktūroje vykdyti tam tikrą veiklą.
Esminė vieta yra ta, kad šitos infrastruktūros atsiperkamumas turėtų būti iš šitos veiklos vykdymo. Privatus sektorius turėtų prisiimti didžiąją dalį rizikų, susijusių su tuo, kad infrastruktūra atsipirks. Šiuo atveju pamatėme, kad valstybinis sektorius padengia visas išlaidas, privačiam subjektui ir netenka rizikos dėl atsiperkamumo“, – kalbėjo A.Siniauskas.
Todėl, jo teigimu, šis susitarimas ir neturi koncesijos sandorio požymių.
Pasiruošę sutartį pasirašyti
Vyriausybė, anot R.Šimašiaus, buvo sustabdžiusi visus darbus iki teismo sprendimo, tad dabar tikimasi atnaujinti pokalbius ir pabaigti spręsti kai kuriuos dalykus. Tai esą neturėtų užtrukti mėnesius.
„Mes esame pasiruošę sutartį pasirašyti kad ir rytoj. Vyriausybė turi tam tikrų klausimų, bet tikiu, kad išspręsime“, – tikino jis.
To, kad VPT gali dar imtis kažkokių veiksmų, iš naujo vertinti koncesiją, meras sako nebijantis, tačiau tikisi, jog istorija nebebus tęsiama. Esą dabartinis vadovas Darius Vedrickas turėjo dėl apeliacijos gruodį apsispręsti antrą darbo dieną, tačiau dabar esą VPT yra įsigilinusi ir „nebekaišios pagalių į ratus“.
Iš Vyriausybės kokių nors trukdžių nesitikima, tačiau atskirų, tikslių derybų dar nebuvo, nes laukta teismo sprendimo. Tad kalbėtis žadama, kai tik Vyriausybė ir premjerė galės.
„Privatus partneris, koncesininkai laikosi pozicijos, kad visi susitarimai galioja. Su VPT dar sėsime ir kalbėsimės, nes mūsų tikslas nėra bylinėtis su VPT, mūsų tikslas daryti darbus – šiuo atveju daugiafunkcis centras su nacionaliniu stadionu priešaky yra tas darbas, kurio tiek vilniečiai, tiek ne vilniečiai labai laukia“, – kalbėjo R.Šimašius.
„Axis Industries“ savo planų dėl daugiafunkcio centro statybų nekeičia – bendrovė yra pasiruošusi pasirašyti sutartį ir imtis darbų: „Turime visus pajėgumus ir esame pasirengę pasirašyti sutartį ir imtis statybų, jei Vilniaus miesto savivaldybė nuspręstų taip padaryti.“
VPT taikytis nesutiko
VPT pernai gruodį atmetė Vilniaus savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai ir Apeliaciniam teismui apskundė jai nepalankią Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą.
Vasario pabaigoje Apeliacinis teismas bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės.
Pernai gegužę Vilniaus savivaldybė gavo VPT raštą, įpareigojantį nutraukti 156 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą.
Kiek anksčiau, kovą, VPT neleido pasirašyti koncesijos sutarties – pasirašymas sustabdytas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu. Teisėsauga siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.
O gegužę VPT pranešė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su „Axis Industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.
Laimėjo „Axis Industries“
Konkursą statyti daugiafunkcį centrą yra laimėjusi koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“, su ja ir projekto finansuotoju „BaltCap“ sutartį Vilniaus miesto savivaldybė planavo pasirašyti dar pernai kovą. Tam buvo pritarusi tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.
Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui būtų sumokėta beveik 156 mln. eurų.
Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.
-
P.Poderskis alternatyvų nacionaliniam stadionui nemato – Naujoji Vilnia netinka
-
Į Nacionalinį stadioną turėjusio investuoti fondo atstovas: vienu ypu nubraukta 15 metų darbo
-
Teismas panaikino VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą
-
VPT atmetė Vilniaus valdžios siūlymą taikiai tartis dėl stadiono konkurso
-
Laukiant teismo verdikto dėl Nacionalinio stadiono, Seimo komitete – ginčai, kas yra koncesija
-
Būti ar nebūti nacionaliniam stadionui Vilniuje: teismas bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės
