Lietuva šiemet krašto apsaugai skiria 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Ambasadorė sakė suprantanti, kad neįmanoma staiga tiek padidinti finansavimą, tačiau teigė, kad augimo tendencija turi būti.
„Šioje srityje, JAV požiūriu, turėtų būti padaryta daugiau. Kalbame apie du procentus. Visi NATO sąjungininkai priėmė politinį įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms“, – interviu BNS sakė ambasadorė.
„Šis skaičius nenukabintas nuo lubų. NATO po kruopščios analizės nusprendė, kad bet kuriai šaliai išlaikyti esamą saugumo parengties lygį būtina gynybai išleisti apie 1,2 proc. BVP. Norint padidinti pajėgumus ginti savo šalį ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos misijos, reikia išleisti daugiau. Dėl šios priežasties NATO nusprendė skirti 2 proc.“, – kalbėjo A.Derse.
„Nesivelkime į kažkokius mistinius debatus apie 2 proc., nemąstydami, ką tai reiškia. O tai reiškia pajėgas vietoje, kelius, įrangą, pratybas. Tai reiškia realias galimybes apginti save. Jei nėra saugumo, kita nesvarbu (...). Tik Lietuva gali nuspręsti, ko imtis, atsižvelgiant į tai, kad žmonės dar kenčia nuo krizės padarinių. Suprantu, kad tai sudėtingas klausimas. Bet, regis, politinė vadovybė juda šia linkme, žengdama svarbų žingsnį didinti išlaidas gynybai“, – sakė ambasadorė.
Ji teigė nemananti, kad NATO deklaruojama „išmaniosios gynybos“ koncepcija gali tapti pasiteisinimu politikams nedidinti išlaidų gynybai.
„Išmaniosios gynybos koncepcija turėtų būti logiškas pagrindas didinti išlaidas gynybai, nes išmaniosios gynybos esmė yra išleisti pinigus protingai tokiems dalykams, kurie iš tiesų prisidėtų, pavyzdžiui, prie gynybos planų Lietuvai“, – sakė A.Derse.
Kartu ambasadorė teigė, kad jos kadencijos metu Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas saugumo srityje pasiekė naują lygį – ji paminėjo bendradarbiavimą su Pensilvanijos nacionaline gvardija, pratybas BALTOPS, per kurias vyko JAV karių išsilaipinimo į krantą operacija, NATO sprendimą neribotam laikui pratęsti oro policijos misiją ir paramą Energetinio saugumo centrui.
Kitų metų valstybės biudžete gynybos finansavimą dabartinė Vyriausybė siūlo didinti nuo 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto ( BVP) iki 0,85 proc., tam pritaria ir opozicijos partijų vadovai. Šių metų valstybės biudžete asignavimai Krašto apsaugos ministerijai sudaro 870 mln. litų.
Šių metų gegužę NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse 11 partijų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“. Konkretus terminas susitarime nenurodomas.
